Pasaulio mokslo milžinai atvyksta į Lietuvą

  • Teksto dydis:

Ryškiausios mokslo ir technologijų pasaulio asmenybės, savo sričių pionieriai ir didžiausių mokslinių proveržių autoriai kovo 14-17 d. atvyksta į Vilniuje vyksiančią tarptautinę studentų fizinių ir gamtos mokslų konferenciją „Open Readings 2017“. Organizatoriai kviečia susipažinti su jais iš arčiau.

Molekulinės mašinos, atvedusios į Nobelio premiją

2016 m. Nobelio premija chemijos srityje skirta už „molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę". Šią premiją pasidalino Jeanas-Pierre’as Souvage, seras Fraseris Stoddartas ir Benas Feringa. Būtent B. Feringa skaitys paskaitą Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre.

B. Feringa yra laikomas vienu produktyviausių ir kūrybingiausių pasaulio chemikų, kuris padėjo pakelti šią mokslo šaką į naują lygmenį. Dar 1999 m. jam ir jo kolegoms kilo mintis sukurti robotą, kurio aukštis būtų tūkstančius kartų mažesnis už plauko skersmenį. Tokio dydžio robotas veiktų lyg mašina, laisvai judėdamas ir atlikdamas daugybę funkcijų mūsų vidinėse ląstelėse. Profesoriaus iš Olandijos pirmtakai sukūrė tokio roboto pamatines sudedamąsias dalis: katenanus ir rotaksanus. Katenanus sudaro dviejų žiedinių molekulių grandinėlės, o rotaksanų molekulės savo geometrija primena ašį, ant kurios gali būti uždedamos minėtos žiedinės molekulės. Nors toks miniatiūrinis robotas patrauklus, jis buvo stacionarus. Čia pagrindinį vaidmenį suvaidino būtent B. Feringa. Jis sugalvojo kaip tokį robotą priversti judėti.

Sprendimas buvo netikėtas, nes jis pasinaudojo dviguba molekuline jungtimi. Ši įprastai nesisuka aplink savo ašį, nes yra sudaryta taip, kad bandant pasukti vieną molekulės fragmentą, ryšys nutrūksta. Tačiau mokslininkas tai įgyvendino molekulę veikdamas išorine didelės energijos ultravioletine šviesa. Įspūdingiausia yra tai, kad toks molekulinis variklis yra pajėgus judinti objektą, kuris savo matmenimis yra net dešimt tūkstančių kartų didesnis už jį patį. Eksperimento metu Feringa patalpino molekulinius variklius į skystąjį kristalą. Procentinė variklių dalis kristale buvo nedidelė, siekė tik apie vieną procentą. Nepaisant to, ant kristalo paviršiaus padėjęs stiklinį cilindrą ir paveikęs skystąjį kristalą ultravioletine šviesa, mokslininkas stebėjo cilindro sukimąsi, vykusį būtent dėl molekulinių variklių judėjimo. Šiuo metu eksperimentai sėkmingai tęsiami su nanodalelėmis ir kitais mažais objektais.

Nors molekuliniai varikliai yra dar tik ankstyvoje savo vystymosi stadijoje, galima įžvelgti analogiją su elektriniais varikliais. Taigi matomas milžiniškas potencialas: molekulines mašinas bus galima panaudoti kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos saugojimo sistemas. Šis pasaulinio lygio proveržis bus taikomas dideliu tikslumu tiekiant vaistus į sunkiai pasiekiamas žmogaus kūno sritis. B. Feringa atradimas – raktas link nanomašinų ir nanorobotų eros.

Pasaulio pažinimas naujų dalelių beieškant

Prieš beveik dešimt metų pasaulis su milžinišku susidomėjimu stebėjo Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) paleidimą. Tuomet šiuo projektu buvo siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos mįslių: ar egzistuoja vadinamoji „dieviškoji dalelė“, kuri padėtų suvokti visatos prigimtį bei rasti atsakymus į daugelį kitų klausimų. Eksperimentai vadovaujami Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) pasiekė išties daug – šiai dienai jau žinome, kad „dieviškoji dalelė“ (Higgs bozonas) tikrai egzistuoja, bet tyrimai nesibaigia. Prie viso to stipriai prisidėjo ir į dar neatsakytus klausimus atsakymų ieško buvęs ilgametis CERN teorinio skyriaus vedlys Johnas Ellis.

J. Ellis – universalus daugelio sričių specialistas, savo moksliniame kelyje labai daug laiko skyręs dalelių fizikai, didelį indėlį palikdamas tiek astrofizikos, tiek kosmologijos ir net kvantinės gravitacijos srityse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romas Zubinas - Tęsėjas

Romas Zubinas - Tęsėjas  portretas
ANANIMO vardu straipsnį "sugebėjo" "pasirašyti" tas pats Romas Zubinas - Tęsėjas. Mat nespėjau įrašyti savo vardą ir paspaudžiau "komentuoti". Tad kol kas diskutuoju pats su savimi, lyg bučiau vienutėje ir kalbėčiau vienas su savimi? Beje, dabar rašau jau šeštąją knygą "Per praeitį į ateitį" pavadinimu "ATLANTIDA", kurioje apimamas laikotarpis nuo buvusio Globalinio tvano iki sekančio vardu "Tęsėjas". Suprantama, knygos "Ariadnės siūlu" yra SENIAUSIOJI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBA. Knygos pagrindinės temos : šumėrų "Karalių sąrašas", kuris mena 500 000 praeitį; Atlanto- Tero - Santarino ugnikalnio sprogimas: civilizacijų kaita ir kt.

Romas Zubinas - Tęsėjas

Romas Zubinas - Tęsėjas portretas
KAD NĖRA SU KUO DISKUTUOTI! Kaunietis Trečiojo ir Ketvirtojo Žemės judėjimų atradėjas Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com Kaunas tel. 774675 mob, 8 647 38740

Anonimas

Anonimas portretas
Milžinai?! Kas tie milžinai? Ar tie kurie užsienyje pelno įvairiausias premijas už darbus, kurie vėliau išmetami į šiukšlyną? Kaip, pavyzdžiui, traktatai apie klimato kaitą?! Kaip aibe ir kitų tendencingų darbų - iš istorijos, iš geofizikos, iš daugelio kitų sričių?! Kiek palydovų paleista aplink Žemę?! O ar jie regi, kad Žemės ašis, laike vienerių metų Saulės link, pakrypsta per 0,06 radialinio laipsnio? Ar jie praneša "MILŽINAM",- koks klimatas Žemėje bus po 100, po 500, po 1000 metų?! NE! O štai Lietuvoje SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS dėka ne tiktai yra žinoma, bet ir su vyksmo technologinėmis schemomis bei grafikais, parašytos knygos! Kada mes baigsime garbinti tai kas vakarų ir sugebėsime vakarams pateikti mūsų Lietuvoje padarytus atradimus, kad ir LIETUVOJE ATRASTUS TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS !?!?!?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių