Pagal neįgalumo pensijas Kaunas aplenkė Vilnių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sunerimo: Kaune iš neįgalumo pensijų gyvena keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei Vilniuje. Kas tai – normalus reiškinys ar nusikalstamas būdas pasipelnyti?

Tikrins ligonines

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė patvirtino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) pavesta išanalizuoti situaciją visoje Lietuvoje.

Analizuodami duomenis, specialistai turės atsižvelgti į daugelį aspektų: miestų demografinę padėtį, gyventojų sergamumą, užimtumą, kitus kriterijus.

"Tik surinkus visus duomenis bus galima daryti išvadas, nes dabar tik spėliojame, kodėl taip yra", – teigė pašnekovė.

Anot E.Čaplikienės, pasitelkus ekspertus bus tikrinamos ir probleminių regionų gydymo įstaigos.

Skaičių analizė

E.Čaplikienės pateiktais duomenimis, 2011 m. Kauno mieste nedarbingumas buvo nustatytas 7,5 tūkst. gyventojų, o Vilniuje – 6,5 tūkst.

"Vidutiniškai per metus miestuose nedarbingumas nustatomas apie 6 tūkst. gyventojų. Kaunas labai neišsišoka į priekį, tačiau būtina patikrinti, ar sistema veikia teisingai", – sakė E.Čaplikienė.

Dažniausiai nedarbingumas nustatomas priešpensinio amžiaus asmenims.

Kauno mieste šiuo metu yra 35 tūkst. gyventojų, kurie gauna negalios pensijas, o Vilniuje keliais tūkstančiai mažiau – 32 tūkst.

"Šis skirtumas užkliuvo, nes Vilniuje gyvena daugiau gyventojų nei laikinojoje sostinėje", – sakė ministerijos darbuotoja.

Ar klastojami dokumentai?

Pasak E.Čaplikienės, bus tiriama iš kokių gydymo įstaigų atkeliauja daugiausiai pacientų, kuriems suteikiamas neįgalumas.

Ministerijos atstovė neatmetė galimybės, kad galbūt nebus nustatyta jokių pažeidimų, o šis reiškinys – natūralus, vykstantis dėl gyventojų senėjimo, ligų.

"Jeigu surinkus duomenis paaiškėtų, kad buvo padaryti kriminaliniai pažeidimai, klastojami dokumentai, duomenys iš karto bus perduoti teisėsaugos institucijoms", – užtikrino E.Čaplikienė.

Dėl tyrimo nesijaudina

Kauno Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Anelė Čakstienė, išgirdusi apie galimus patikrinimus, tikino nė kiek nesijaudinanti.

"Nedarbingumo suteikimas griežtai kontroliuojamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Jeigu komisijai kyla kokių nors klausimų dėl ligonio sveikatos būklės, turime jiems suteikti reikiamą informaciją", – teigė A.Čakstienė, tvirtinusi, kad poliklinikos gydytojai laikosi ministerijos nustatytų reikalavimų.

Kasmetė žala gali siekti 200 mln. litų

Investuotojų asociacijos įkurto Kompetencijų centro surinkti statistiniai duomenys rodo, kad išlaidos negalios pensijoms gali būti išpūstos iki 200 mln. litų per metus.

Asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko teigimu, vienas iš įtarimą keliančių faktų: Lietuva pagal neįgalumo pašalpas gaunančių žmonių dalį gerokai viršija ES vidurkį.

Egzistuojančią problemą, jo teigimu, patvirtina ir faktas, kad iš besikreipiančiųjų į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo 2010 m. net 5,9 tūkst., arba 8 proc., pripažinti darbingais, o, pavyzdžiui, 2007 m. tokių nustatyta vos 2,1 tūkst., arba 3 proc.