Paaiškėjo, kada sostinėje duris atvers MO muziejus

Vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“ statomas Modernaus meno centras arba MO muziejus duris atvers spalio 18-ąją.

Šiuos planus baigiamame statyti muziejaus pastate ketvirtadienį žiniasklaidai pristatė jo iniciatorius Viktoras Butkus.

V. Butkus sakė neturėjęs pastato vizijos, aiškiai žinojęs tik koks bus muziejaus turinys, tačiau pripažino, kad muziejaus architektas Danielis Libeskindas liko ištikimas savo stilistikai.

„Tai, ką sukūrė Danielis, yra kažkoks stebuklas, kurio negalėjau įsivaizduoti, net kada pamačiau pirmuosius brėžinius, – per konferenciją kalbėjo V. Butkus. – Kai viskas pradėjo vystytis, augti, manau, viršijo lūkesčius.“

Anot jo, pagrindinis tikslas buvo, kad pastatas darniai įsilietų į jautrią miestui senamiesčio erdvę, sutarta, kad tai nebus D. Libeskindui būdingas pastatas su išorėje išsikišančiomis smailėmis, tačiau šie stilistikos elementai išlaikyti pastato viduje.

Į renginį atvykęs muziejaus architektas D. Libeskindas sakė, kad pastatas yra ne tik muziejus, bet ir „meno vartai, vartai į miestą“: socialinė erdvė su kavine, restoranu pirmajame aukšte.

Nesu sovietinio laikotarpio mylėtojas, neturiu sentimentų, žinau bloguosius šios sistemos, taikiusios represijas ir atėmusias žmonių laisvę, aspektus. Kai kurie pastatai yra šios priespaudos dalis, simboliai.

„Pastatas yra ypač efektyvus, kadangi 99 proc. jo panaudojami veiklai (...), žiūrint į jo fasadą, galima matyti, kad jis jungia muziejų su istoriniu Vilniumi“, – pabrėžė architektas.

Jis sako, jog kuriant muziejaus architektūrinę idėją buvo atsižvelgiama į tai, ką patirs lankytojas, pavyzdžiui, atėjęs iš istorinio miesto centro, pro istorinius miesto vartus – Aušros vartus, o ryšį tarp istorijos bei modernumo, anot jo, padėjo atskleisti pastato medžiagos, tinkas. Anot architekto, pastas paremtas klasikinėmis geometrijos formomis ir proporcijomis, tačiau vietomis, pavyzdžiui, įžambia stiklo siena, šios proporcijos yra suardomos.

D. Libeskindas, anksčiau buvęs profesionaliu muzikantu, pabrėžė, jog architektūroje jam kaip ir muzikoje svarbūs harmonijos, kūrybiškumo principai siekiant atsisakyti monotoniškumo – jis sako, kad tai stengėsi atspindėti ir Mo muziejaus koncepcijoje.

Kartu architektas pabrėžė nesąs didelis sovietinės architektūros gerbėjas – nugriautas „Lietuvos“ kino teatras, vietoje kurio ir baigiamas statyti muziejus, buvo vienas iš tipiškų sovietinės architektūros pavyzdžių. D. Libeskindas buvusį pastatą pavadino „cementiniu bunkeriu“. Jo nuomone, naujasis pastatas yra ir išlaikantis discipliną, tačiau kartu ir „išlaisvina erdvę“, t.y. leidžia lankytojams naudotis viešosiomis erdvėmis.

„Nesu sovietinio laikotarpio mylėtojas, neturiu sentimentų, žinau bloguosius šios sistemos, taikiusios represijas ir atėmusias žmonių laisvę, aspektus. Kai kurie pastatai yra šios priespaudos dalis, simboliai. Jie kai kuriais atvejais gali būti atkurti, panaudoti, bet jie turi išlaikyti dialogą su naujomis idėjomis“, – svarstė architektas.

Be Mo muziejaus, Vilniuje jis yra suprojektavęs ir dar vieną biurų pastatą Konstitucijos prospekte, anksčiau buvo pristatęs ir laisvalaikio komplekso ant Laimio kalno Liepkalnyje idėją. D. Libeskindas sako, kad Vilnių savo darbams pasirinko neatsitiktinai.

„Taip, tai yra mano pasaulio dalis, aš esu kilęs iš Lenkijos, prieš kelias dienas buvau Lenkijoje. Žinote Adomą Mickevičių – jau pirmosiose jo poemos eilutėse apie Lietuvą rašoma „Ojczyzna moja“ (lenk. „Tėvyne mano“). Tad istorija, tradicijos yra beveik tokios pat, man šis nuostabus miestas Vilnius nėra svetima žemė“, – pabrėžė kūrėjas.

V. Butkus, paklaustas, ar ilgainiui neketina muziejaus perduoti Vilniaus miestui, teigė, kad kol kas su savivaldybe tokių derybų nėra, bet neabejojo, kad „anksčiau ar vėliau muziejus bus nacionalinis turtas“.

Muziejuje planuojama eksponuoti Lietuvos modernaus meno kolekciją nuo 1960 metų iki šių dienų, kurioje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.

Architekto D. Libeskindo suprojektuotame beveik 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejaus pastato pirmame aukšte bus holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, o antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė bus įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat numatyta įrengti atvirą stogo terasą bei skverą prie pastato.

Muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sakė, kad naujas privatus muziejus bus reklamuojamas Europoje. Anot jos, su Vilniaus savivaldybe šiuo metu vyksta derybos dėl įvairių edukacinių programų.

„Šis muziejus ir šis architektas yra pridėtinė vertė miestui, tiek jo įvaizdžiui, tiek kaip turistų traukos vieta. Manau, kad su savivaldybe dialogas būtinas, neišvengiamas, nes yra abipusė nauda ir interesas“, – sakė M. Ivanauskienė.

Ji pabrėžia, kad muziejuje nebus nuolatinės ekspozicijos – kas pusmetį pagrindinėje salėje bus eksponuojama nauja didžioji paroda.

„Mūsų tikslas – kad surinkta kolekcija gyventų aktyvų gyvenimą ir kad būtų eksponuojama ne tik ji, bet kuo labiau būtų įtraukiama į skirtingus kontekstus: bendradarbiaujama su užsienio muziejais, dirbant su skirtingo lauko mokslininkais. Tai bus ne vien menas, bet menas platesniuose kontekstuose, nuo ko ir prasidėjo MO muziejus. Tai vieta ne tik parodoms, bet ir vieta, kurioje bus intensyvus kultūrinis vyksmas“, – sakė ji.

V. Butkus savo ruožtu tvirtino, kad muziejaus erdvėse be tapybos, fotografijos ir kito meno muziejaus parkelyje bus eksponuojami ir keturių nacionalinės premijos laureatų skulptorių –  Mindaugo Navako, Vlado Urbanavičiaus, Kesnijos Jarošovaitės ir Vitalijaus Mazuro – darbai.

Jis atskleidė, kad planuojama įsigyti ir eksponuoti Niujorke gyvenančio lietuvių menininko Ray Bartkaus instaliaciją „sodai“ lietuviškų sodų motyvais iš šviečiančių vamzdelių. Kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Jungtinėse Valstijose žadama šį kūrinį, prieš atgabenant jį į MO muziejų, parodyti penkiose prestižinėse JAV salėse – taip būtų reklamuojami Lietuvos šimtmečio renginiai bei muziejaus vardas.

Statybos finansuojamos privačiomis Danguolės ir Viktoro Butkų lėšomis. Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad visa projekto vertė siekia 15 mln. eurų, iš jų vien modernizmo kolekcijos suformavimas kainavo apie 4 mln. eurų.

Pastato statybos prasidėjo pernai pavasarį, prieš tai nugriovus čia daugiau nei penkis dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“.

Kino teatras „Lietuva“ buvo pastatytas 1965 metais, 1997 jis rekonstruotas. Teatras galutinai uždarytas 2005-aisiais, po kelerius metus trukusio privatizacijos proceso bei vykusių diskusijų tarp Vilniaus savivaldybės bei Kultūros ministerijos dėl tolesnės jo veiklos. Pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ ketino čia statyti butus, komercines patalpas, taip pat skelbė apie planus įrengti kino sales. 2006-aisiais kilo protestų banga dėl kino teatro planuojamo griovimo, kelerius metus verslininkai bylinėjosi su protestuotojais dėl žalos atlyginimo.

Pastatyti meno centrą vietoje kino teatro sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas International“ akcininkas V. Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus.

Organizatoriai žada, kad muziejaus atidarymas truks šimtą valandų arba keturias paras: vyks įvairūs muzikiniai, kino renginiai, menininkų pasirodymai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių