Oro balionai – Vilniaus koziris?

Paskelbę, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė, virš kurios senamiesčio plaukia oro balionai, "Expo" parodos organizatoriai mažumėlę apsimelavo. Ne vienintelė. Tačiau skrydžių pas mus iš tiesų – daugiausia.

Kelionė virš žemės

Lietuva, "Expo" parodoje dalyvaujanti jau dešimtą kartą, šiemet savo paviljono simboliu pasirinko oro balioną. Pastato fasadą puošia oro balionų piešiniai, o viduje ant sienų demonstruojami mūsų šalies vaizdai iš paukščio skrydžio.

Oro balionų simbolį projekto rengėjai pasirinko neatsitiktinai: Lietuva pirmauja pasaulyje pagal oro balionų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui. Be to, Vilnius pristatomas kaip vienintelė Europos sostinė, virš kurios leidžiami skrydžiai šia unikalia transporto priemone.

Iš tiesų, šiltuoju metų laiku oro balionų, besiiriančių virš sostinės centro, išvysi kone kas antrą dieną. Dideli, gražūs, įvairiaspalviai, dažniausiai dangumi plaukiantys būriu jie masina miestiečius atkraginti galvas ir stebėti lėtą ir lengvą kelionę virš žemės. Tačiau ar iš tikrųjų tokį vaizdą galima regėti tik Vilniaus padangėje?

Žurnalistai visada "užsikabina"

Vilniaus turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Jolanta Beniulienė pasakojo, kad užsieniečiams pristatant mūsų sostinę visada akcentuojama, jog tai – ne riedžių ar velomobilių, bet oro balionų miestas. "Tai išskirtinumas, kuriuo kitos sostinės pasigirti negali. Užsienio žurnalistai beveik visada "užsikabina" už šios pramogos, aktyviai domisi kainomis", – kalbėjo J.Beniulienė.

Užklausų apie oro balionus elektroniniu paštu TIC sulaukia ir iš svečių, ketinančių atvykti į Vilnių. "Būna, laišką parašo, teiraujasi. Tačiau tai nėra masinis reiškinys", – sakė J.Beniulienė.

Ji džiaugėsi, kad šiomis dienomis skrydį oro balionu išbandė ir su vieno oreivystės centro pilotu bendravo Vokietijos skrydžių bendrovės "Lufthansa" leidžiamo žurnalo korespondentas.

"Vadinasi, netrukus "Lufthansos" keleiviai gaus leidinį, kuriame bus aprašyta galimybė Vilnių išvysti ir iš dangaus", – pasitenkinimo neslėpė TIC vadovė.

Kilti balionams – jokių kliūčių

Per dieną Lietuvos paviljoną "Expo" parodoje aplanko apie 30–40 tūkst. žmonių, daugiausia kinų. Svečiai nuoširdžiai domisi, ar oro balionai mūsų krašte yra pagrindinė transporto rūšis ir kaip dažnai jais skraidome.

Lietuvos atstovams tenka aiškinti, kad oro balionai pas mus paplitę ne kaip susisiekimo priemonė, bet kaip pramoga. Paviljono gidai nepraleidžia progos pabrėžti, kad tik Vilnius gali pasigirti tokia galimybe, nes kitose Europos sostinėse oreivystei trukdo intensyvus oro uostų darbas arba nepalankios klimato sąlygos.

Vilniuje kilti oro balionams iš esmės nėra jokių kliūčių. Miesto geografinė padėtis itin patogi, nes Vilnius nuo jūros nutolęs daugiau nei 300 km, aplink jį nėra didelių miško masyvų. Oro balionų pilotai gali saugiai nutūpti bet kurioje miesto pusėje, kad ir kuria kryptimi – šiaurės, pietų, rytų ar vakarų – skristų.

Užsisakyti iš anksto – rizikinga

Valandos trukmės skrydis oro balionu ne oreivystės klubų nariui, bet žmogui iš šalies kainuoja 399–450 litų. Pramogą dažniausiai išbando vietos gyventojai, tačiau 10–15 proc. visų oro balionų keleivių sudaro turistai. Jų skaičius, pasak Oreivystės centro direktorius plėtrai Aurimo Vengrio, tolydžio auga.

"Turistų skaičių, matyt, lemia skrydžio oro balionu specifika. Pramogą reikia užsisakyti iš anksto, o skrydis priklauso nuo oro sąlygų. Niekas negali numatyti, koks oras bus po savaitės ar kelių, o rizikuoti ryžtasi ne kiekvienas", – svarstė A.Vengrys.

Jis sakė, kad skrydį oro balionu virš Vilniaus dažniausiai išbando turistai iš Lenkijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių. Dangaus traukai neabejingi ir škotai bei britai. "Jie skydžius užsisako atvykę pas mus stebėti futbolo rungtynių", – sakė A.Vengrys.

Skrenda kaip vienas orlaivis

Oro balionai Vilniuje turi kelias pagrindines pakilimo vietas: Vingio parką, pievą prie "Litexpo" parodų rūmų, skverą tarp Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių, lauką prie Tymo kvartalo ir Valakampiuose.

Margaspalvių oro balionų sostinės padangėse galbūt nematytume taip dažnai, jei ne draugiški Oreivystės centro ir Civilinės aviacijos administracijos santykiai. Prieš kiekvieną skrydį oreiviai turi gauti leidimus ir pateikti tikslų skrydžio planą: kurioje konkrečiai vietoje balionai kils, kelintą valandą startuos, kiek laiko ir kuria kryptimi skirs, kokiame aukštyje. Kiekvienas oro balionas privalo turėti nuolatinį radijo ryšį su Skrydžių valdymo tarnyba, kuri reguliuoja oro eismą.

"Skraidome pagal grupinio skrydžio taisykles. Balionai startuoja vienoje vietoje, pakyla vienu laiku ir skrenda kaip vienas orlaivis", – pasakojo A.Vengrys.

Lėktuvai netaps priešu?

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas aiškino, kad oreiviai nusipelnė administracijos geranoriškumo. "Jie organizuoti ir disciplinuoti. Be to, labai gera skrydžių vadovų ir oro balionų pilotų sąveika", – kalbėjo A.Šumskas.

Jis prognozavo, kad net intensyvėjant Tarptautinio Vilniaus oro uosto skrydžiams, artimiausioje ateityje oreiviai dėl to neturėtų būti skriaudžiami.

"Sakiau ir sakysiu: jei laikysimės nustatytų žaidimo taisyklių ir reikalavimų, visi sutilpsime į vieną oro erdvę", – užtikrino A.Šumskas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad Vilnių vadinti vienintele sostine, kur leidžiami oro balionų skrydžiai, mažumėlę netikslu. Oro balionai kyla ir Helsinkyje, ir Kopenhagoje.

Paryžius oro balionams per platus, Londoną supa oro uostai, Rygą iš vienos pusės riboja įlanka, iš kitos – vėl oro uostas.

"Esame labai dėkingi "Expo" parodos organizatoriams, kad jie atkreipė dėmesį į oreivystę ir pasirinko oro balioną bei panoraminį vaizdą iš oro kaip pagrindinę parodos temą. Tai mums didžiulis apdovanojimas. Oreivius prieš kelerius metus kviesdami į Lietuvoje rengiamą čempionatą rašėme, kad Paryžius – meilės miestas, Amsterdamas – kanalų, o Vilnius – oro balionų miestas", – džiaugėsi A.Vengrys.


Lietuviai – aviatorių tauta

Lietuva oreivystės požiūriu yra viena labiausiai išsivysčiusių šalių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Turint galvoje, kad oreivystė mūsų krašte prasidėjo vos prieš 21 metus, tai – milžiniškas laimėjimas.

Per visus tuos metus Lietuvoje įregistruota daugiau nei 100 oro balionų. Parengta tiek pat pilotų, turinčių licencijas. Pilotų profesionalumą įrodo tai, kad pasaulio ir Europos čempionatuose lietuviai užima prizines vietas arba bent jau patenka į dešimtuką. Čempionatuose paprastai dalyvauja 80–100 oro balionų.

Mūsų kaimynai oreivystės srityje yra kur kas mažiau pažengę. Latviai turi apie 20 balionų, estai – viso labo 3. Lenkiame net Norvegiją, kurioje įregistruota 18 oro balionų, suomiai jų turi 60.

"Lietuviai yra aviatoriai, jie visada veržiasi į dangų ir ieško būdų, kaip į jį pakilti. Nepaisydami ekonominės krizės žmonės skraido ir dovanoja skrydžius kitiems", – sakė A.Vengrys.

Vilniuje oro balionų sezonas prasideda balandžio pradžioje ir tęsiasi iki spalio antros pusės.


Šiame straipsnyje: oro balionai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių