Metas politikams tesėti sporto pažadus

Prieš savivaldos rinkimus dosniai pažadus apie sporto infrastruktūros gerinimą daliję naujieji miesto vadovai per artimiausius ketverius metus turės rimtai padirbėti, kad pažadus paverstų realiais darbais.

Prieš rinkimus sporto infrastruktūros tema buvo plačiai aptarinėjama, beveik visi dėl mero posto kovoję kandidatai išsakė savo požiūrį į situacijos gerinimo galimybes. Konservatoriai siūlė atsisakyti nacionalinio stadiono projekto, o jam skirtas lėšas panaudoti kitiems objektams įrengti. Liberalus palikęs Remigijus Šimašius tada gynė nacionalinio stadiono bei daugiafunkcio komplekso idėją, bet kartu sutiko, kad būtina gerinti bendrą miesto sporto infrastruktūrą.

Rinkėjai lėmė, kad teks vykdyti ne tik R.Šimašiaus, bet ir su jo komitetu koaliciją sudariusių konservatorių, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos "Krikščioniškų šeimų sąjunga" bei Darbo partijos pažadus. Būsimos sostinės valdančiosios koalicijos planuojamų darbų programoje numatyta, kad būtina tęsti daugiafunkcio komplekso su stadionu ant Šeškinės kalno projektą. Taip pat, siekiant plėtoti sporto ir sveikatinimo infrastruktūrą, įsipareigojama pradėti dar dviejų miesto baseinų statybas, užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, įrengti didelį stadioną Naujojoje Vilnioje, rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų, pastatyti naują, modernų, visų lengvosios atletikos šakų̨ sportininkams prieinamą lengvosios atletikos maniežą ir pastatyti vieną profesionaliam ledo sportui visiškai pritaikytą ledo areną. Taip pat pastatyti vieną gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir ledo pramogoms ar treniruotėms skirtą sezoninę ledo areną.

Šių projektų vykdymą prižiūrės naujuoju mero pavaduotoju tapęs koalicijos partnerių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Valdas Benkunskas.

"Koalicijos programoje įrašyti sporto infrastruktūros plėtros uždaviniai nėra iš piršto laužti. Atsižvelgėme į tai, kokią sporto infrastruktūrą miestas turėjo anksčiau, įvertinome gyventojų skaičiaus augimo tendencijas, vaikų ir jaunuolių sporto bei užimtumo prioritetus ir pagal tai sudėliojome koalicijos programą. Be abejo, mūsų siekiamybė yra per šią kadenciją įgyvendinti visus suplanuotus darbus. Suprantame, kad tai padaryti bus labai sunku, bet dirbdami etapais matysime, kaip mums sekasi, ir jei pavyks realizuoti bent didesnę dalį planuojamų darbų, tai irgi nebus blogai. Aišku, yra daug papildomų klausimų: finansavimas, projektų administravimas ir vystymas, viešųjų pirkimų konkursų iššūkiai ir pan. Kita vertus, pradėję ieškoti informacijos ir peržvelgę praėjusios kadencijos metu atliktus darbus, matome, kad dirva jau parengta, atlikta miesto sporto objektų inventorizacija, nustatyti poreikiai, o svarbiausia, kad yra politinis palaikymas", – "Vilniaus dienai" sakė sporto ir sveikatingumo sritis kuruosiantis V.Benkunskas.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

– Pagal kokius kriterijus buvo sudaryta koalicijos programos sporto dalis?

– Rinkimų laikotarpiu susitikome su įvairių mieste veikiančių sporto šakų atstovais. Susidarėme įspūdį, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo mieste sporto bazių skaičius sumažėjo, o daugelio išlikusių būklė yra labai prasta. Taip pat išsiaiškinome, kad šiuo metu sportuojančiųjų poreikiai yra gerokai didesni nei miesto siūlomos galimybės. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikus, kuriems reikia sudaryti galimybes sportuoti bent keturis kartus per savaitę.

Surinkę ir apibendrinę informaciją nustatėme, kad Vilniuje yra didžiulis sporto infrastruktūros plėtros poreikis.

Surinkę ir apibendrinę informaciją nustatėme, kad Vilniuje yra didžiulis sporto infrastruktūros plėtros poreikis. Tiesa, tos plėtros perspektyvas riboja finansinės galimybės ir problemos su laisvos žemės plotais. Akivaizdu, kad, norint statyti naujus sporto objektus mieste, reikės atlikti ilgas žemės pirkimo procedūras.

– Ne kartą teko girdėti, kad Vilniuje laisvos žemės sporto objektams paprasčiausiai nėra. Kaip planuojate tai spręsti?

– Problema ta, kad savivaldybė, kaip juridinis subjektas, nevaldo žemės sklypų apskritai. Visą žemę, kurią mes turime, esame gavę panaudos arba patikėjimo teise iš Nacionalinės žemės tarnybos. Tačiau laisvų žemės sklypų yra prie aplinkkelių, kur būtų ir patogi vieta susisiekimui. Ten būtų galima rasti erdvių ir futbolo stadionui, ir lengvosios atletikos maniežui, ir dengtoms futbolo aikštėms.

Aišku, jei kalbame apie miesto centrą ar senuosius rajonus, ten tokių erdvių naujiems objektams rasti sunkiau, tačiau yra tam tikri plotai prie švietimo įstaigų ir kitų savivaldybės objektų, kur būtų galima mėginti įrengti naujus baseinus arba futbolo aikšteles. Tiesiog reikia dar kartą atsakingai įvertinti dabartinę padėtį ir sudėlioti mūsų prioritetus. Tarkime, dabar mūsų esminis tikslas – pastatyti dar du naujus baseinus. Žinome, kad šiuo metu vienas baseinas jau veikia Fabijoniškėse, kitas yra statomas Lazdynuose, tad kitus reikėtų statyti kitoje miesto dalyje – Antakalnyje, Naujamiesčio, Žirmūnų rajonuose. Ir būtent ten susidursime su problemomis dėl žemės.

Kita vertus, per artimiausius ketverius metus sieksime renovuoti 40 aikštynų prie ugdymo įstaigų, o tam papildomų žemės plotų nereikės. Ten pat galima rasti vietos ir maniežams su pripučiamu kupolu ar multifunkciniams sporto centrams. Geriausias pavyzdys – naujo sporto komplekso projektas prie "Žemynos" progimnazijos. Ten bus trys krepšinio salės su visa būtina infrastruktūra: persirengimo patalpomis, dušais, tualetais, rūbine, treniruoklių sale ir t. t. Šį projektą kuravo buvęs vicemeras Linas Kvedaravičius, teko įveikti nemažus iššūkius, vietos bendruomenės pasipriešinimą, bet sutartis su statybininkais jau pasirašyta ir vasarą turėtų prasidėti darbai.

– Kokios nacionalinio stadiono perspektyvos?

– Situacija yra tokia, kad nuo savivaldybės šio projekto likimas jau nepriklauso. Mes turime teisminį procesą, kuris turi išspręsti konkurso dalyvių klausimą, tai yra išaiškinti, ar teisingai pašalintas iš konkurso antrasis jo dalyvis. Jei antras dalyvis būtų grąžintas į konkursą, mums visas procedūras reikėtų pradėti iš naujo, o tai reikštų dar vienerius prarastus metus. Tuo pat metu kiltų klausimas dėl Vyriausybės skirto finansavimo šiam projektui. Kaip žinote, savivaldybės finansinė dalis šiame projekte yra labai nedidelė, siekia vos kelis milijonus eurų, o didžiausią finansavimą skiria Vyriausybė ir ES. Kiek žinau, dabar esame pasiekę ribą, kai ES lėšos gali būti perskirstytos ir jų šiam projektui nebeklius. Vyriausybė leido suprasti, kad yra pasirengusi nukreipti lėšas į kitus projektus.

O juk 2014 m. pradėtas šis projektas ir buvo parengtas taip, kad būtų galima panaudoti ES finansavimą. Taip greta nacionalinio stadiono atsirado įvairių papildomų objektų. Bet jei nelieka europinių lėšų, kitų objektų statyti nėra prasmės, turėtume koncentruotis tik į stadioną. Vis dėlto koalicijos sutartyje įrašyta, kad projektą reikia tęsti. Todėl dabar galime tik laukti teismų sprendimo. Tačiau jei šis projektas galiausiai žlugtų, mes įsipareigojome statyti naują futbolo stadioną. Gal jis nebūtų nacionalinis, bet vis tiek būtų skirtas ne tik miesto, bet ir Lietuvos reikmėms.

– Kada miestiečiai turėtų išvysti pirmuosius realius darbus?

– Mūsų tikslas yra kuo greičiau viską pradėti daryti. Tiek aš, tiek mano kolega Adomas Bužinskas turime darbo savivaldybės lygmeniu patirties, žinome visus niuansus, visus koridorius, mokytis mums nieko nereikės, tad tuoj pat ir kibsime į darbus. O kiek užtruks, kol bus matomi pirmi rezultatai, – dabar dar sunku pasakyti. Tikiuosi, kad visą kadenciją laukti nereikės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Expert

Expert portretas
Kiek jus kartu galit naudoti ta zodi nacionalinis,*uzknisot.rasykit PORTUGALU STADIONAS ir visiems bus aisku!Manau daugeliui Lietuvos gyventoju nacionalinis stadionas bus Kaune!!!

Žodis

Žodis portretas
Demagogų šou. Nieko jie nepadarys. Vilniuje sportui skirta infrastruktūra yra prieštvaninio lygio. O štai prekybcentrių statyba tiesiog klesti.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių