Lietuvos totoriai tikisi, kad Vilniuje mečetė bus pastatyta

„Trūksta politinio sprendimo, aš nežinau, kodėl. Galbūt ne visiškai susigaudymas istorijos peripetijose, nauji žmonės, valdininkai nežino, kad yra tokia tautinė bendruomenė kaip Lietuvos totoriai, kad tai viena seniausių Lietuvos bendruomenių“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

Pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankę Lietuvos totorių bendruomenių nariai pristatė jubiliejinių metų renginius ir prašė dėmesio jų siekiui Vilniuje, buvusių senųjų totorių kapinių ir mečetės vietoje, pastatyti monumentą, įkurti muziejų.

„Mums labai opus klausimas yra muziejaus įsteigimas Vilniuje, kadangi turime sukaupę labai daug artefaktų, kurie paprasčiausiai turėtų būti kur nors patalpinti. Mes suvokiame, kad dabartinei kartai tai yra svarbu, bet po mūsų kitoms kartoms gali būti nebe taip svarbu, jie gali išnykti“, – sakė A.Jakubauskas.

Anot jo, Lietuvos totoriai norėtų, kad muziejus būtų įkurtas atsilaisvinančiame Puslaidininkių fizikos instituto korpuse Goštauto gatvėje 11 Vilniuje. Mat toje vietoje stovėjo mečetė, buvo įsikūręs totorių laimas.

„Totorių Lukiškės buvo nuo Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios iki pat Seimo prieigų, tai buvo toks didelis istoriškai susiformavęs kaimas nuo XV amžiaus. Deja, jis traukėsi, traukėsi, kol 1968 metais sovietai sunaikino visiškai jo pėdsakus. Buvo nugriauta mečetė ir sunaikintos kapinės. Čia mes matytume galimybę viską padaryti, grįžti į savo istorinę vietą, į savo istorinę teritoriją“, – teigė A.Jakubauskas.

Šioje vietoje norima pastatyti ir monumentą, įamžinsiantį buvusias kapines ir mečetę.

Lietuvos musulmonų muftijaus Romo Jakubausko teigimu, bendruomenė turi pasiūlymų, kaip turėtų būti įamžintas atminimas. Anksčiau skelbta, jog skulptorius Jonas Jagėla yra parengęs memorialo maketą: keturių metrų aukščio stela su perlūžusia mečete simbolizuotų nuo XIV amžiaus pabaigos besitęsusios istorijos nutrūkimą 1968-aisiais, kai mečetė ir kapinės buvo sunaikintos.

Tikimės, kad istorinė teisybė bus atkurta, ir Vilniuje mečetė bus pastatyta. Mečetė Vilniaus mieste stovėjo šimtmečius, tad kodėl neatkūrus tokio statinio ir šiais laikais.

Muftijaus teigimu, iš mirties taško nejuda ir sklypo skyrimas mečetei. Anot jo, sostinės savivaldybė pasiūlė sklypą prie vakarinio aplinkkelio, jis tiktų bendruomenei, bet detalusis planas daromas labai lėtai.

„Tikimės, kad istorinė teisybė bus atkurta, ir Vilniuje mečetė bus pastatyta. Mečetė Vilniaus mieste stovėjo šimtmečius, tad kodėl neatkūrus tokio statinio ir šiais laikais. Be to, bendruomenė turėtų savo maldos namus, kur galėtų rinktis, mokyti savo bendruomenę savo religijos pagrindų“, – BNS sakė R.Jakubauskas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ruožtu tvirtino, kad dalį projektų būtų galima įtraukti į valstybės atkūrimo šimtmečio programą.

„Manau, kad turėtų būti integruoti bent jau pažymėjimai tų vietovių, kurios susijusios su totorių bendruomene ir jų istorija. Kiti dalykai, kurie reikalauja didesnio pasirengimo, žinoma, turės užimti tam tikrą laiką“, – po susitikimo su totorių bendruomenių atstovais sakė parlamento vadovas.

„Mes tikimės, kad artimiausiu laiku tie žingsniai bus padaryti, pateikėme savo pasiūlymus jau gana seniai (...), tikimės, kad šitie klausimai pajudės. Kada jie pajudės? Valdininkai sako, kad tai nėra toks lengvas ir greitas procesas. Tikime, kad vis dėlto kas nors įvyks“, – vylėsi R.Jakubauskas.

A.Jakubausko teigimu, Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. totorių.