- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei reikėtų įvardyti, kokiais mokslo pasiekimais mūsų šalis garsėja pasaulyje, turbūt daugeliui pirmoji į galvą šovusi mintis būtų – lazeriais.
Lazerių fizikos inovacijos juda tarsi nesibaigianti spiralė: mokslininkai tobulina lazerius universitete, pažangiausios Lietuvos įmonės juos gamina, o vėliau jie naudojami universitete atliekant tyrimus, kurie padeda kurti naujos kartos produktus, kurie leidžia atlikti naujus tyrimus ir t. t.
Anot Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro profesoriaus dr. Miko Vengrio, šiuo metu Lietuvoje sukasi antras ar net trečias tokios spiralės ratas.
„VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre nuolat gimsta naujos technologijos, kurios vėliau komercializuojamos jau gerai žinomose arba visiškai naujose įmonėse. Tie patys studentai, kurie universitete užsiėmė tyrimais ir kaupė žinias, įmonėse praktiškai realizuoja savo idėjas“, – teigia profesorius.
Lietuviški lazeriai išsiskiria savo patikimumu. Jais atliekamos pačios tiksliausios akių operacijos. Pavyzdžiui, su lietuvių sukurtais lazeriais, palyginti su kitais, galima tiksliau ir greičiau atlikti ragenos sluoksnio šalinimo procedūras. Lietuviški lazeriai taip pat naudojami plėtojant revoliucinę trimačių organų auginimo technologiją. Jais išspausdinamas karkasas, kuris vėliau užsėjamas kamieninėmis ląstelėmis.
„Jau dabar atliekami bandymai su tokiais organais. Gyvūnams persodinami išspausdinti kremzliniai audiniai, jie sėkmingai prigyja ir atlieka savo funkciją, – pasakoja prof. M. Vengris. – Lazerinis kremzlių karkasų auginimas itin patrauklus, nes pagal fiziologinius poreikius galima keisti ir karkaso, ir galutinio organo mikrostruktūrą bei mechanines savybes.“
Nors prof. M. Vengrio ir jo kolegų prof. dr. Roaldo Gadono, dr. Mangirdo Malinausko pagrindinė tyrimų sritis – lazeriai, tačiau platųjį pasaulį dažniau pasiekia inovacijos, kurias būtų galima pavadinti šalutiniais jų darbo produktais. Pavyzdžiui, vykdant medžiagų tyrimus panaudojant lazerį, sukurta ultrasparčiųjų spektrometrų ir jų duomenų analizės programinė įranga. Mokslininkai ją sukūrė tam, kad būtų lengviau atlikti savo eksperimentus. Vėliau UAB „Šviesos konversija“ ją komercializavo.
Siekdama žengti į oftalmologinių lazerių rinką, ši bendrovė VU fizikų tyrimų pagrindu pagamino ir lazerį „Carbide“, skirtą taikyti regos srities audinių inžinerijoje. Šis labai nedidelis, kišenės dydžio medicininės paskirties lazeris vėliau rado pritaikymą ir pramonėje.
Prof. M. Vengris tikina, kad mokslininkai į laboratoriją niekada neina tikėdamiesi „šiandien padaryti išradimą“. Anot jo, visi nauji išradimai ir technologijos atsiranda natūraliai. Joms pradžią duoda idėjos, kurios, pasak fiziko, matematiko ir astronomo Izaoko Niutono, gimsta apie jas galvojant, o ne vykdant kokį nors iš anksto parengtą planą.
„Ketiname ir toliau smalsauti, mąstyti apie naujus dalykus, mokyti jų studentus ir mokytis patys“, – sako prof. M. Vengris.
Prof. M. Vengris kartu su kolegomis prof. R. Gadonu ir dr. M. Malinausku buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Erdvėje ir laike koncentruotos šviesos sąveikos su medžiaga: žinios, valdymas, technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...