Ne visų lenkiškų mokyklų moksleiviai pamokas iškeitė į mišias

Protestuodami dėl švietimo nuostatų dalis lenkiškų mokyklų moksleivių trečiadienį nėjo į mokyklas ir vietoje pamokų rinkosi į mišias Vilniuje, prie Aušros Vartų.

Čia priešpiet susirinko keli šimtai moksleivių, jų tėvų iš Vilniaus bei Vilniaus rajono - mišiose buvo prašoma Dievo išklausyti tautinių mažumų bėdas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) nurodė, kad protesto akciją skelbė „lenkų ir rusų mokinių tėvai“, tačiau į mišias atvyko ir didžioji dalis LLRA vadovybės, tarp jų ir partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Kaip BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), protesto akcijoje dalyvauja visos Vilniaus rajono (32) ir Šalčininkų rajono (18) mokyklos – čia mokinių nėra, bet mokytojai dirba. Širvintų ir Švenčionių rajonuose, anot ministerijos, protestuojančių mokyklų nėra, o Trakų rajone iš 7 mokyklų protestuoja keturios, Vilniaus mieste prie akcijos, ŠMM duomenimis, prisijungė taip pat ne visos tautinių mažumų mokyklos. Į protestuojančias Vilniaus ir Trakų rajono mokyklas atvyko apie pusė moksleivių, pamokos vedamos pagal grafiką, nurodė ministerija.

Vilniaus savivaldybė informavo, kad aktyviausiai proteste dalyvavo šešios įstaigos: Vladislovo Sirokomlės vidurinė (neatvyko apie 95 proc. mokinių), J.Lelevelio (neatvyko 82 proc.), Darželis-mokykla „Šaltinėlis“ (neatvyko apie 78 proc.), L.Karsavino (apie 56 proc.), Grigiškių gimnazija (21 proc.) bei Lazdynų vidurinė (apie 17 proc.). Dar keliose kitose tautinių mažumų mokyklose į pamokas neatvyko po kelis procentus vaikų. Visose protestuojančiose mokyklose pamokos vyko.

Vilniaus savivaldybė taip pat gavo informacijos, jog kai kuriose mokyklose patys pedagogai galėjo agituoti moksleivius neiti į pamokas ir žada aiškintis situaciją.

J.Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė Edita Zubel BNS sakė, kad į mokyklą trečiadienį atvyko tik maždaug kas penktas moksleivis.

„Mokytojai dirba pagal sudarytą tvarkaraštį, o mokinių šiandien iš tikrųjų yra labai mažai - iš 503 mokinukų turime 90“, - sakė E.Zubel.

Anot jos, vaikų neatėjimo į pamokas priežastys bus aiškios ketvirtadienį, kai mokiniai atneš pateisinimo dokumentus. Šioje mokykloje ugdomi vaikai nuo priešmokyklinės iki 12 klasės.

Dauguma BNS kalbintų moksleivių, kurie nedalyvavo pamokose ir atvyko į mišias, tikino, jog jaučiasi diskriminuojami skubotai reorganizuojant tautinių mažumų mokyklas Vilniaus mieste, kai kurie piktinosi, jog suvienodintam lietuvių kalbos egzaminui buvo nustatytas per mažas pereinamasis laikotarpis.

„Baigiau šiemet Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą - atėjau su drauge, abituriente. Gaila, kad mokėmės toje pačioje mokykloje, bet ji negali ramiai baigti mokslo metų. Nežinau, kam reikalinga paskutinę minutę kažką keisti - visi išsigandę. Draugė yra dvyliktoje klasėje ir nežino, ar ji dar yra toje mokykloje, ar ne“, - BNS sakė vilnietis Modestas.

Anot jo, daugiausia mokyklos bendruomenė piktinasi dėl įstaigos reorganizacijos panaikinant 11 ir 12 klases, tuo metu suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas daugumai problemų nekelia.

Dariušas Žibovcas, kurio dukra eina į Simono Konarskio vidurinę Vilniuje, taip pat priekaištavo dėl Vilniaus valdžios daromos reorganizacijos, kurią esą būtų galima padaryti „ne per mėnesį“, o nukelti dviems metams, kaip leidžia Seimo priimtos pataisos.

„Vienai gimnazijai leidžia formuoti penktas klases, mums neleidžia likt ilgąja gimnazija. Mes atiduodame 11-12 klases, bet negauname penktųjų. Viskas turi būti daroma bendrai, negalima per du mėnesius priimti sprendimo“, - BNS patikino D.Žibovcas.

Jis tikino, kad tautinių mažumų atstovų vaikai „puikiai kalba lietuviškai“ ir gali laikyti egzaminą. „Bet tas egzaminas neturi turėti reikšmės stojant į aukštąją mokyklą“, - priekaištus išsakė jis.

Kaip protesto išvakarėse informavo Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut, akcija vyks vieną dieną.

„Tikimės, kad tas streikas atvers kelią į tinkamą, tikslingą pokalbį su valdžios atstovais“, - antradienį žurnalistams sakė D.Narbut.

Protesto organizatoriai reikalauja panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir pusantro karto padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų kalbos egzaminą mokyklose lenkų kalba.

Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu paragino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti protestui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis.

Ministerija pažymi, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai gerai laiko prieš kelerius metus įvestą vieningą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Tautinių mažumų mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019-2020 mokslo metų.

Anot ministerijos, mokyklos tautinių mažumų kalbomis gauna penktadaliu didesnį mokinio krepšelį.

Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, viena mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių, lenkų, rusų kalbomis.

Per 15 metų mokinių mokyklose lenkų kalba sumažėjo beveik dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Tuo tarpu mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.