- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių.
Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.
Ar įmanomas privatumas mieste?
Daugiau nei 15 metų gyvenamuosius pastatus projektuojanti architektė Ingrida Levickienė teigia, kad architektūros, kaip ir bet kurios kitos srities, mados keičiasi – jas diktuoja technologinės naujovės ir kintantys vartotojų poreikiai. I. Levickienė pastebi, kad šiandien naujų kvartalų vystytojai vis dažniau atsigręžia į šiuolaikinių, neretai nuo miesto šurmulio ir kaimynų akių pavargusių vartotojų poreikius ir siekia pasiūlyti jiems kuo daugiau privatumo.
Vilniečiai būstą renkasi jau ne tik pagal kainą ar rajoną – jiems svarbu džiaugtis gražia aplinka, turiningai leisti laisvalaikį, turėti į save panašius kaimynus.
„2002 metais buvo stengiamasi iš sklypo „išspausti“ kuo daugiau naudos, daugiabučius ar kotedžus sustatant maksimaliai tankiai, tačiau šiandien užsakovų požiūris gerokai pasikeitęs, todėl sulaukiama vis įdomesnių pastatų projektavimo užduočių. Architektai kartu su vystytojais nuolat ieško išradingų sprendimų, kaip spręsti perpildytų gyvenviečių ir vienas kitam saulę užstojančių daugiabučių problemą, todėl kuriamos atokesnės ir mažesnės gyvenvietės, daugiabučiai statomi didesniais atstumais vienas nuo kito“, – pasakoja bendrovės „Projektų biuras“ vadovė, architektė I. Levickienė.
Architektės teigimu, dėl besikeičiančio vilniečių gyvenimo būdo jaučiamas poreikis, kad mieste esančiame bute ar kotedže būtų galima jaustis lyg užmiesčio name, todėl vis dažniau prisijaukinama gamta arba dirbtinai sukuriami tam tikri kraštovaizdžio architektūros elementai.
„Natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojams svarbus kiekvienas kvadratinis metras, tačiau šiandien drąsiau investuojama į privačius kiemelius šalia kotedžų, erdvius balkonus ar lodžijas. Didesnio nuošalumo ir privatumo įspūdis neretai sukuriamas atskiriant kiemelius dirbtiniais kalneliais ir vėliau juos apželdinant. Ištisos kvartalo ribos kartais apsodinamos iki 3 metrų užaugančiomis kalnapušėmis ar kitais augalais, taip užtikrinant, kad ateityje greta išdygus naujam pastatui pavyks išsaugoti gyventojų privatumą“, – teigia I. Levickienė.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Domus Estate“ plėtros vadovas Audrius Zakaras pastebi, kad sostinės žemė – viena brangiausių šalyje, o galimybė pusryčiaujant per langą pasisveikinti su kaimynu – papildoma kaina, kurios už gyvenimą mieste šiandieniniai vartotojai nėra linkę mokėti. „Šią problemą bandėme išspręsti kurdami daugiabučių namų ir kotedžų gyvenvietę „Pilaitės terasos“ – visus sublokuotus namus gyvenvietėje išdėstėme kampu taip, kad kaimynai niekada nematytų vieni kitų langų ir terasų. Tokie ir panašūs architektūriniai sprendimai leidžia gyventojams turėti savo asmeninę erdvę, kuri nesibaigia keturiomis sienomis“, – teigia A. Zakaras.
Būstą renkasi ne tik pagal kainą ir vietą
Pasak architektės I. Levickienės, šiandien stebimos dvejopos tendencijos: nors siekiama suteikti galimybę naujakuriams turėti kuo daugiau privatumo ir mažiau kaimynų, vis dėlto kuriamos sąlygos, esant poreikiui, ryšius su jais megzti.
„Prieš dešimtmetį daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksuose būtų buvę sunku rasti išvystytų želdynų, fontanų, poilsio erdvių ar kokybiškai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių bei lauko treniruoklių, o šiandien nekilnojamojo turto vystytojai į savo projektus noriai įtraukia vis įdomesnių mažosios architektūros elementų, apželdinimo, lauko apšvietimo sprendimų. Šiandien tai jau yra būtinybė, o dėl tokių kokybinių rinkos šuolių neabejotinai išlošia naujo būsto pirkėjai“, – teigia I. Levickienė.
Pasak A. Zakaro, naujų namų ieškantys pirkėjai šiandien įvertina daugybę kriterijų, o sukurta pridėtinė vertė neretai tampa sprendimą pirkti nulemiančiu veiksniu. „Vilniečiai būstą renkasi jau ne tik pagal kainą ar rajoną – jiems svarbu džiaugtis gražia aplinka, turiningai leisti laisvalaikį, turėti į save panašius kaimynus. Iš dalies patys pirkėjai diktuoja naujas rinkos tendencijas, o nekilnojamojo turto vystytojų užduotis – ne tik atliepti jų poreikius ir pasiūlyti kokybišką būstą, bet ir kurti visapusišką gerbūvį. Manau, kad šiandien tokie nauji sprendimai kaip lauko ekranas, bendra lauko virtuvė ar čiuožykla vaikams ateities gyvenvietėse taps įprasta praktika“, – teigia A. Zakaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus6
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu22
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai3
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...
-
Autistiško vaiko mama: nesulaukęs pagalbos sūnus mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius87
Kova su švietimo sistema – taip savo istoriją pristato sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginanti moteris. Anot jos, nesulaukęs tinkamos pagalbos vaikas mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius, galiausiai teko keisti mok...