Keli šimtai žmonių Vilniuje protestavo prieš sprendimus dėl K. Škirpos ir J. Noreikos

Keli šimtai žmonių Vilniuje trečiadienį protestavo prieš sostinės valdžios sprendimus atsisakyti pareigūnų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Mitingo prie Karaliaus Mindaugo paminklo Vilniaus centre dalyviai ragino sugrąžinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir vėl pakabinti J. Noreikos atminimo lentą ant Vrublevskių bibliotekos už priešinimąsi sovietinei okupacijai.

Žmonės nešėsi Lietuvos trispalves ir plakatus su šių istorinių asmenybių portretais bei užrašais, peikiančiais Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Lietuvos žydų bendruomenę dėl visuomenės kiršinimo ir taip pasitarnaujant Rusijai.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos lyderis Gvidas Rutkauskas kaltino merą siekiant naujos jo atstovaujamos Laisvės partijos žinomumo.

„Tai yra sprendimai, kuriuos iššaukė reklamos auka. Ne paslaptis, (...) kad susibūrė naujas judėjimas ir jam kitais metais reikia patekti į Seimą“, – teigė G. Rutkauskas.

Partizano dukra Angelė Jakavonytė ragino politikus „nemenkinti istorijos patriotų“ ir tinkamai įamžinti svarbias Lietuvos nepriklausomybės siekusias asmenybes.

Neleiskime pamiršti mūsų tautos didvyrių.

„Neleiskime pamiršti mūsų tautos didvyrių“, – teigė protesto dalyvė.

Atminimo lenta J. Noreikai – Generolui Vėtrai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nuimta liepos pabaigoje. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Sostinės taryba liepos pabaigoje taip pat nusprendė pervadinti Kazio Škirpos alėją sostinės centre dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Mitingą stebėję policijos pareigūnai BNS sakė, kad jame dalyvavo daugiau nei 300 žmonių.

„(J. Noreika ir K. Škirpa) yra mūsų didvyriai, kurie kovojo už Lietuvą“, – teigė į protestą atvykusi 35-ių Renata, atsisakiusi nurodyti savo pavardę.

80-ių pensininkas Giedrius Laucius piktinosi, kad sprendimai atsisakyti įamžinimo buvo priimti deramai nepasitarus su visuomene.

„Tokie dalykai neleistini“, – kalbėjo G. Laucius.

Mitinge taip pat dalyvavo keli politikai, tarp jų buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Išaugus įtampai, Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mociute

Mociute portretas
Pritariu teisingai mastantiems komentatoriams,vyksta zmoniu pjudymas ir nesantaikos skatinimas ,rausia kapines ,tampo ,garbina kaulus ,radot ,istyrinejot ,tai ir atiduokit giminem ,tegu pasilaidoja ir reikalas baigtas.O tai ne ,rasineja smulkiai ,kaip tarde ,kaip sove ir t.t.mes jau turetume gaileti ir graudintis , okas gaili zmoniu .,kuriu namus sudegino ir pacius ziauriai nuzude vien del to,kad tikejosi geriau gyventi.O dabar keli tarbaklyniai su istorikais priesakyje , nori mus priversti garbinti nusikaltelius , juk su tuo sutikti negalima.

...

... portretas
TIEK stengės ta Kuku-klan'kė uždraust šį Tautinį sambūrį (tikėtina, kad ir provokatorius buvo paruošus), BET - ir mitingas įvyko, ir jokios provokacijos nepavyko prastumt, NIEKAS nė artyn prie 'JOS' sinagogos... teko uodegą nuleidus ją vėl atidaryt.

Dovydas Škirka

Dovydas Škirka portretas
Kodėl neišspausdinamas viešai visas tokio J. Noreikos veiklos aprašas ? Kodėl apie jį miglotai leidžiama kalbėti tokiems niekšeliams kaip Anušauskis ar Lansbirbis ? Juk šitie padarai specialiai žmones kiršina. Prie ko čia "kovojo prieš sovietus" ? Kaip kovojo, konkrečiai parašykit. Kuo ta kova pasireiškė ? Ar NKVD tardytojai jį prie sienos pastatė už žydų šaudimą ? Kaip ten buvo ? Viskas slepiama.
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių