GPM skola papildys Vilniaus kišenę

„Tai svarbi sutartis. Šios lėšos spręs miesto finansines problemas, mažins skolą ir gerins miesto gyventojų gyvenimą. Šis sprendimas yra už laikotarpį iki 2012 metų. Po taikos sutarties savivaldybės tarybai išlieka galimybė, juolab procedūrą būtų jau praeita, atitinkamai kreiptis dėl galimybės atlyginti žalą už 2013, 2014 ir 2015 metus, kada buvo tie patys principai sudarant biudžetą. Manau, kad meras ir savivaldybė atkreips į tai dėmesį“, - tarybos posėdyje sakė buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris inicijavo ginčą teismuose.

Anot jo, savivaldybė galėtų teisme papildomai prašyti kompensacijos ir už 2013-2015 metus.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad tokia galimybė bus vertinama.

„Kita vertus, ką gerbiamas Artūras Zuokas sakė, kad nagrinėti kitus laikotarpius, galime pritarti, kad tas būtų įvertinama, bet tai neturėtų būti šitame sprendimo projekte“, - posėdyje tvirtino R.Šimašius.

Buvęs  miesto meras A.Zuokas tikino, kad būtų teisinga pareikalauti buvusių finansų ministrų Rimanto Šadžiaus, Ingridos Šimonytės ir Algirdo Šemetos asmeninės atsakomybės dėl neteisingo gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo.

„Šie trys ministrai ir lėmė tai, kad šiandien valstybė turės atlyginti ypatingai didelę žalą Vilniaus miesto bendruomenei. Tai yra teisinga taikos sutartis“, - kalbėjo A.Zuokas.

2012 metais savivaldybė teisme pareikalavo atlyginti 277,9 mln. eurų nuostolių dėl negauto GPM, įpareigoti valstybę 2013 metais nustatyti Vilniui  60 proc. GPM tarifą vietoj 40 proc. Vilniaus apygardos administracinis teismas balandį pasiūlė ministerijai ir savivaldybei taikiai susitarti. Ginčo nagrinėjimą teismas atidėjo iki rugsėjo.

Byla buvo sustabdyta, laukiant Konstitucinio Teismo sprendimo - 2015 metų birželį teismas nusprendė, kad GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai. Priimant 2016 metų biudžetą, GPM dalis Vilniui buvo sumažinta 2,05 proc. punkto iki 45,95 proc., tačiau miestas gauna tikslines dotacijas, todėl bendri asignavimai jam padidėjo.

Pasak savivaldybės, 157 mln. eurų nuostolių esą susidarė dėl nedidinamos GPM dalies ir Vyriausybės neveiklumo, 40,5 mln. eurų negauta dėl nepakankamo savivaldybės funkcijų finansavimo, Finansų ministerijai esą netinkamai planuojant 2009-2011 metų pajamas, o 74,4 mln. eurų - dėl esą be pagrindo savivaldybėms priskirtų funkcijų - lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo.