Gyvybės langeliuose vaikus palieka toli gražu ne asocialios moterys

Išgirdus pranešimą apie gyvybės langelyje paliktą vaiką, daugeliui suskausta širdį – kaipgi šitaip? Tačiau tokia gyvybės langelių paskirtis – gelbėti gyvybes, kad moterys, nenorinčios arba manančios, jog dėl kokių nors priežasčių nepajėgs auginti kūdikio, nepasmerktų jo mirčiai, o saugiai paliktų.

Pradžia – sostinėje

Gyvybės langelių Lietuvoje įkūrimo iniciatorė prieš devynerius metus buvo tuometė Seimo narė, aktorė Asta Baukutė. Iš pradžių jos iniciatyva sukėlė daug sumaišties – įvairių diskusijų, svarstymų ir prieštaravimų. Vis dėlto mintis tapo kūnu, ir 2009 m. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose buvo įsteigtas pirmasis šalyje gyvybės langelis.

Gyvybės langelis – tai speciali kapsulė, į kurią, pravėrus langelį iš laukujės pastato pusės, įdedamas kūdikis. Neprivalai niekam nieko aiškinti, pateikti dokumentų, nėra vaizdo kameros, kuri gali tave užfiksuoti ir padėti identifikuoti. Po kelių minučių gimdymo namų personalą pasiekia signalas, kad į įstaigą pateko nauja gyvybė. Medikai apžiūri kūdikį, įvertina jo būklę, praneša policijai ir miesto ar rajono vaiko teisių apsaugos skyriui.

Šiandien Lietuvoje tokių langelių jau 10: minėtasis Vilniuje, du Kaune (Krikščioniškuosiuose ir Prano Mažylio gimdymo namuose), po vieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, Marijampolės ligoninėje, Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Tauragės ir Jonavos ligoninėse. Per devynerius metus skirtinguose šalies miestuose atsiradę langeliai išgelbėjo 64 vaikus.

Nors kai kurie politikai ir ekonomistai vis tikina, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, skaičiai skatina tuo abejoti: pokrizinio laikotarpio – 2010 m. – rekordas, kai gyvybės langeliuose buvo palikta 13 mažylių, vos neviršytas pernai, kai buvo palikta 10 vaikų. O specialistai pripažįsta, kad bene dažniausiai moters sprendimo palikti savo vaiką priežastimi tampa sunki jos finansinė situacija, baimė, kad nesugebės nei pati pragyventi, nei išlaikyti vaiko.

Priprasti neįmanoma

Daugiausia – net 26 vaikai – per devynerius metus buvo palikti būtent Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose įrengtame gyvybės langelyje. Kaip "Vilniaus dienai" teigė įstaigos direktorė Renata Rimdžiuvienė, iš vienos pusės – nėra kuo džiaugtis. Tačiau iš kitos pusės, jeigu tie skaičiai – išgelbėtos vaikų gyvybės, džiaugtis reikia kiekvienu gyvybės langelyje, o ne kur nors kitur nesaugiai paliktu vaiku.

"Moterims po gimdymo būna įvairiausių krizinių situacijų. Jeigu šalyje iki galo neišplėtota sistema, padedanti užkirsti kelią blogiausioms išeitims, jau geriau tada toks variantas ir suteiktas vaikui šansas gyventi", – sakė R.Rimdžiuvienė.

Jos teigimu, prie garsinio signalo, pranešančio apie tai, jog gyvybės langelyje paliktas vaikas, priprasti, matyt, neįmanoma – visada jis lydimas streso, susijaudinimo, nes nežinai, nei ką rasi, nei kokios būklės. Laimė, per devynerius metus nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų paliktas vaikas, kurio sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus.

Įstaigos vadovės pastebėjimu, dažniausiai kūdikiai paliekami praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo. Matyt gimdyvės, praleidusios kelias dienas gimdymo namuose, po to patraukdavo tiesiai čia. Nors yra galimybė naujagimį palikti ligoninėje, jeigu nori jo atsisakyti, moterys pasirenka gyvybės langelį dėl to, kad jis užtikrina anonimiškumą – priešingai nei gimdymo namuose, apie moters poelgį pašaliniai nesužinos, jos niekas neieškos, ji neturės jokių teisinių pasekmių.

Yra ir grįžtančių

Pirmaisiais gyvybės langelio egzistavimo metais, po medikų apžiūros, dalis paliktų vaikų buvo grąžinami augti į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kol galiausiai būdavo įtraukiami į galimų įvaikinti sąrašą. Kelių iš jų po kurio laiko čia atėjo ieškoti juos pagimdžiusios ir palikusios moterys. Tačiau ne viskas taip paprasta…

3 – per tiek mėnesių vaiką gyvybės langelyje palikę tėvai turi teisę apsigalvoti ir mėginti jį susigrąžinti.

"Apsigalvojusios ir pradėjusios gailėtis dėl savo poelgio, dažniausiai nepraėjus nė savaitei, moterys eina ten, kur paliko vaiką – į mūsų įstaigą. Verkia, pasakoja, kodėl taip pasielgė: dėl krizių, konfliktų šeimoje, sunkios finansinės situacijos ar pan. Tik mes joms jau niekuo negalime padėti – jos turi kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijas, pateikti prašymą, atlikti DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo, įrodyti, kad galės auginti savo vaiką ir kita", – sakė R.Rimdžiuvienė.

Ji pastebi, kad gyvybės langeliuose vaikus palieka toli gražu ne asocialios moterys. Tarp grįžusiųjų ieškoti vaikų nė karto nebuvo akivaizdžiai matyti, kad moteris turi priklausomybių ar būtų iš rizikos šeimos. Matyt, asocialios moterys, pagimdžiusios kūdikį, negalvoja apie tai, kur jam bus geriau augti ir kokia ateitis jo laukia, o juo labiau kaip jį nuvežti iki Antakalnyje, Žolyno gatvėje esančių kūdikių namų.

Trys abejonių mėnesiai

Į gyvybės langelį mažyliai pakliūna be vardo ir pavardės. Ar jiems lemta pažinti savo biologinius tėvus ir nešioti savo prigimtą pavardę, paaiškėja per tris mėnesius – jei per tiek laiko mama arba tėvas sugalvoja vaiką susigrąžinti, jie turi teisę mėginti tai padaryti.

Nors norinčiųjų įsivaikinti mažylius iš gyvybės langelių yra nemažai, ėmęsi globoti tokį vaikutį galimi tėvai turi prisiimti riziką, kad mažylį, kurį per tris mėnesius jie spės pamilti, nebūtinai turės teisę įsivaikinti.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė, nuo 2009 m. iki 2018 m. liepos gyvybės langeliuose rasti 64 vaikai. Iš jų 49 įvaikinti Lietuvos piliečių šeimose, 11 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai, 2 vaikus šeimos sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti. Vienas vaikas nebuvo siūlomas laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl sveikatos sutrikimų, dėl vieno vaiko laikinųjų globėjų šeima kreipėsi į teismą dėl įvaikinimo, tačiau atsirado galimi biologiniai tėvai, kurie nori vaiką susigrąžinti. Tarnybos turimais duomenimis, biologinė šeima nesusigrąžino 1 vaiko, palikto gyvybės langelyje – jis įvaikintas.

Paprastai gyvybės langeliuose paliekamų naujagimių amžius – nuo gimimo dienos iki kelių dienų, retais atvejais – iki kelių mėnesių. Tačiau buvo du atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus – 8–9 mėnesių ir net 1,7 metų berniukas. Šis vaikas – kol kas vyriausias gyvybės langelių "radinys".

"Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais gyvybės langelyje rastam vaikui yra nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis. Vaikas gali būti laikinai apgyvendintas pas giminaičius, asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, vaiko brolį ar seserį globojančią (besirūpinančią) šeimą. Vaikas gali būti apgyvendintas globos centre, šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Po to, kai vaikui buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, vaikas gali būti grąžinamas jo tėvams, kai konkretaus atvejo svarstymo procesas baigtas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus", – teigė V.Arnašė.

2012 m. pradžioje Kaune P.Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje buvo paliktos nė mėnesio nesulaukusios dvynukės, svėrusios vos 1,9 ir 2,4 kilogramo. Mergytės augo Alytaus kūdikių namuose. Dvynukių mama gyveno tame pačiame mieste. Vieną dieną jos širdis neišlaikė ir ji pareiškė norą vaikus susigrąžinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

...  portretas
Per gerai gyvenat tikriausiai turit seima kuri palaiko padeda o ka toms merginos daryt kurios buvo su vaikinu 7metus o atsiradus vaikui jis ja palieka, kaip jai vienai buta nuomotis, vaika maitint rengt pagal jumis pabu marinti turi vaika ir saltyje laikyt.

...

...  portretas
O tai jai vaikinas nescia paliko, nescia moteris viena neturi kur gyvent, tevu pagalbos nera kur inai pagal jumis turi eiti su mazu vaiku lauke miegoti aisku inai paliks vaika siltai geriau...

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Teisingai,tik sterelizuoti ir prekiauti sexshopuise vietoj guminių lėlių.Vargu ar koks vyras pirktų,nes šika,myža smirdi ir vis valgyt ir pinigų prašo.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių