Gyvybės mokslų forumas Vilniuje baigėsi: faktai ir skaičiai

  • Teksto dydis:

54 moksliniai tyrimai, apie 1500 svečių iš 30 šalių, 1300 verslo susitikimų ir specialiu kaklaraiščiu pasipuošęs Nobelio premijos laureatas – tokia trumpa rugsėjo 14-15 d. Vilniuje vykusio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2016“ santrauka.

Kas dvejus metus „Verslios Lietuvos“ Vilniuje organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ jau žinomas kaip vieta, kur susirenka šio sektoriaus lyderiai iš viso pasaulio – mokslininkai, verslininkai, politikai, Nobelio premijų laureatai.

Tai didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse, kur susitinka biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų ekspertai iš viso pasaulio. Renginį sudaro konferencija, paroda, B2B susitikimų ir startuolių sesijos.

Šiemet renginyje dalyvavo beveik 1500 svečių iš 30-ies pasaulio šalių – Japonijos, JAV, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Belgijos, Kinijos ir kitur.

Forume įvyko 1300 B2B susitikimų.

Pranešimus konferencijoje skaitė bei sesijose diskutavo daugiau nei 50 mokslininkų, verslininkų bei politikų.

Čia buvo pristatyti 54 naujausiai moksliniai tyrimai gyvybės mokslų srityje.

Gyvybės mokslų startuolių mokymuose dalyvavo 23 kompanijos, dešimt geriausių pristatė savo produktus ar paslaugas ant scenos. Startuolių konkurso nugalėtoju tarptautinė komisija išrinko kompaniją „Koatum“, kuriančią medicininių implantų apvalkalus, kurie ypač naudingi tiems pacientams, kurių organizmai implantų netoleruoja. Komandai atiteko kelionė į JAV esantį „Akron“ biotechnologijų akseleratorių.

Nobelio premijos laureato prof. Dan Shechtmano iš Izraelio pranešimo didžiojoje scenoje klausė arti 1000 forumo dalyvių. Prof. Shechtman prestižine premija chemijos srityje apdovanotas už kvazikristalų atradimą. Jis įrodė, kad atomai kvazikristaluose išsidėstę labai tvarkingai, tačiau skirtingai nuo įprastų kristalų, kur elementai kartojasi, juose gali būti ir nesikartojančių raštų. Mikroskopu tirdamas aliuminio ir magnio lydinio kristalus, mokslininkas pastebėjo, kad jų sandara panaši į arabiškų bei persiškų mozaikų raštus ir nesikartoja. Šis faktas prieštaravo fizikos dėsniams, tačiau aperiodinės mozaikos, panašios į Alhambros rūmuose Ispanijoje ar Darbi Imamo šventykloje Irane esančius raštus, padėjo mokslininkams suprasti, kaip kvazikristalai atrodo atomų lygiu. Konferencijoje profesorius pasirodė ryšėdamas kvazikristalų sandarą primenančiais raštai išmargintą melsvą kaklaraištį.

Mokslo bendruomenė per dvi dienas išgėrė 600 litrų kavos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių