Geriausias būdas padėti sau – padėti kitiems

Parsivežė iš Monblano

Projekto "Vaikų svajonės" idėja gimė netikėtai, kai du jauni vilniečiai Julius Gregorauskas ir Andrius Čepkus atsidūrė kalnuose ir gamtos šėlsmo buvo kelioms paroms įkalinti laikiną prieglobstį suteikusiame namelyje.

"Dvi dienas turėjome jame sėdėti, nes siautė pūga, – prisimena lemtingą kopimą į Monblaną. – Tąkart daug kalbėjomės su Andriumi. Išsiaiškinome, kad abu ne tik darbuojamės informacinių technologijų srityje, bet ir dalyvaujame socialiniuose projektuose. Pagalvojome, kad būtų galima sujungti socialinę pagalbą ir informacines technologijas. Svarstėme apie tai, kaip svarbu svajoti, todėl ir sumanėme, kad projektas galėtų padėti pildyti vaikų svajones."

Taip ir padarė, kai ištrūko iš stichijos gniaužtų. Parengė projektą, pradėjo rinkti informaciją apie socialinės rizikos šeimose augančius vaikus. Nuo pat pirmosios minties apie projektą norėjo jam suteikti daugiau asmeniškumo: juk anonimiškai paaukoti, tarkim, SMS žinute, anaiptol ne tas pats, kas įteikti dovaną asmeniškai. Taip gimė projektas, per dešimtį metų gerokai peržengęs kalėdinės iniciatyvos ribas.

Kas buvo sunkiau: įkopti į 4,8 km aukščio kalną ir nuo jo nusileisti ar įgyvendinti kalnuose gimusią idėją? "Įkopti į kalnus užtruko gerokai trumpiau, visa kelionė – tik savaitė. O vien parengti projektą prireikė metų", – sako jaunas vyras, per tą laiką sukūręs šeimą ir tapęs dviejų vaikų tėčiu.

Išpildant vaiko svajonę, nuvežus jam dovaną ir pamačius, kokiomis sąlygomis jis gyvena, tavo rūpesčiai ir problemos nublanksta prieš pamatytas didesnes.

Užkrečiantis gerumas

2010-aisiais, pirmaisiais projekto metais, jo sumanytojai išpildė 374 vaikų svajones. Tada bendradarbiavo su Vilniaus savivaldybe, todėl pildė tik sostinės vaikų kalėdinius norus.

"Sunkiausia buvo įtraukti socialinius darbuotojus, kad jie patikėtų mumis ir projektu. Jie labai svarbi sumanymo dalis, nes be jų negalėjome prieiti prie vaikų, kuriems reikia socialinės pagalbos", – pasakoja J.Gregorauskas.

Lankydami šeimas ir vaikus jie visus metus rinko jų svajones. Gautos svajonės pateko į interneto puslapį www.vaikusvajones.lt. Jį gali aplankyti visi geros valios žmonės ir išsirinkti svajonę, kurią gali išpildyti. Tai galima padaryti dviem būdais.

"Vienu atveju socialiniai darbuotojai tampa tarpininkais tarp vaiko ir geradario – suveda jį su vaiku, kad žmogus galėtų tiesiogiai įteikti dovaną. Tai mes labai skatiname, – aiškina J.Gregorauskas. – Kitu atveju dovana atsiunčiama socialiniams darbuotojams, kurie ją svajonės išpildytojo vardu įteikia svajonę išsakiusiam vaikui."

Anot vieno šio projekto iniciatorių, patys dovaną nusprendžia įteikti maždaug trečdalis svajonių pildytojų. Atsiranda ir naujų tradicijų: įmonių ir bendrovių vadovai, užuot rengę kalėdinį pobūvį ar teikę Kalėdų dovanas darbuotojams, išpildo vaikų svajones.

Dėl karmos taškų

Ko abu su Andriumi tikėjosi iš projekto? "Karmos taškų, – nusijuokia Julius. – Tikrai smagu, kai galime padėti tokiam būriui vaikų." Jau antraisiais projekto metais buvo išpildyta 1,5 tūkst. vaikų svajonių, trečiaisiais – 4,3 tūkst., ketvirtaisiais – 7,3 tūkst., o nuo 2014-ųjų išpildytų svajonių skaičius perkopė 10 tūkst. Surinkus į būrį visus šiuos vaikus, užsipildytų milžiniška arena.

Šis projektas – daugiau nei daiktų dovanojimas. J.Gregorauskas įsitikino, kiek daug yra vaikų, kuriems reikia dėmesio, gerumo, tikėjimo svajone ir Kalėdų stebuklu.

"Pamatėme, kiek daug yra žmonių, norinčių padėti. Mūsų užduotis buvo sukurti platformą, padedančią tarpininkauti", – sako vienas projekto sumanytojų.

Šiandien prie projekto "Vaikų svajonės" yra prisijungusios beveik visos Lietuvos savivaldybės, jame dalyvauja apie 700 socialinių darbuotojų. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybės atstovai iniciatyvos autorius informavo, kad yra mažai šeimų su vaikais, kuriems reikia socialinės pagalbos, todėl visų jų norus gali išpildyti pati savivaldybė.

Svajonės pradedamos registruoti ir skelbti spalį. Iki lapkričio pabaigos suplaukė apie 11 tūkst. svajonių. Manoma, kad bus dar tūkstantis. Pernai svajonių užregistruota apie 18 tūkst. Šiemet jų mažiau, nes organizatoriai nutarė sumažinti svajotojų amžių nuo 18 metų iki 14-os.

Norai išgraibstomi

Surinkti svajones yra viena, tačiau kaip jas visas įgyvendinti? Ar visas pavyksta įgyvendinti? "Visas, teigia Julius. – Tik pirmaisiais metais likdavo kelios neįgyvendintos." Šiemet didžioji dalis, 8,5 tūkst. (lapkričio pabaigos duomenimis) iš užregistruotų 11 tūkst. svajonių, jau yra rezervuotos, tai yra, pasirinktos pildytojų.

"Mūsų planas, kuris, kaip rodo patirtis, yra įvykdomas, kad gruodžio pradžioje neliktų nepasirinktų svajonių arba jų liktų labai nedaug. Norime, kad iki gruodžio vidurio dovanos jau būtų pasiekusios socialinius darbuotojus, kad jie iki Kalėdų jas spėtų įteikti, jeigu svajonių pildytojai neplanuoja jų vaikams teikti patys", – pasakoja J.Gregorauskas.

Tik retais atvejais svajonių pildytojų planai, norai ar galimybės pasikeičia ir jų žadėtos dovanos vaikų nepasiekia. "Vaikų svajones grąžiname į projekto puslapį, kažkas kitas pasirenka jas išpildyti. Būna, kad tik sausį sužinome, jog kažkam dovana nebuvo įteikta. Tuomet svajonė, nors ir sausį, vis tiek grąžinama į projekto puslapį, apie ją būna paskelbiame projekto feisbuko paskyroje. Paprastai greitai pasirenkama ir išpildoma", – aiškina vienas projekto iniciatorių.

Jo turimais duomenimis, pernai iš 18 tūkst. buvo likę laiku neišpildytų 200 svajonių, bet, grąžinus jas į puslapį ir paskelbus, svajonės buvo išgraibstytos ir išpildytos per porą dienų.

Jaunas vyras tikina, kad su pusbroliu sėdėdami kalnuose ir kalbėdami apie šią idėją neįsivaizdavo, jog ji galėtų pasiekti tokį mastą. Tačiau jau trečiaisiais metais didžiulis būrys geradarių nebekėlė nuostabos. Kai kurie jų jau rugsėjį pradeda klausinėti, kada bus galima rinktis svajones ir jas pildyti. Be to, prie projekto šiuo metu darbuojasi apie 30 informacinių technologijų specialistų savanorių.

Nuo vaistų iki tapetų

Pasiteiravus, kokios populiariausios vaikų svajonės, jaunas vyras teigė, kad favoritai labai aiškūs – žaislai. "Berniukai nori įvairių nuotoliniu būdu valdomų mašinėlių, mergaitės – įvairiausių lėlių", – apibendrina J.Gregorauskas. Daugelio vaikų svajonės – praktiškesnės, jie nori striukės, batų.

"Iš vaikų svajonių kasmet sužinome tendencijas, kokių naujų žaislų ar daiktų pasirodo rinkoje", – šypsosi J.Gregorauskas. Taip jis, pavyzdžiui, sužinojo, kad yra LED batai.

O kai kurios vaikų svajonės sukrečia. Vienas paauglys atsiuntė projekto organizatoriams padėkos laišką, kuriame parašė, kad pirmą kartą gyvenime gavo Kalėdų dovaną. Kartą vaikas paprašė tapetų savo kambariui. Jo svajonės pildytojai ne tik padovanojo tapetų, bet atvažiavę per savaitgalį suremontavo visą kambarį. Kitas vaikas prašė vaistų savo sergančiai mamai, dar buvo atvejis, kai aštuonių vaikų šeimos atžalos prašė specializuoto neįgaliojo vežimėlio savo broliukui. Tokiais atvejais labai greitai atsiranda žmonių, kurie nuperka prašomų dalykų.

"Šiemet vaikai nori staliaus, siuvinėjimo rinkinių, kelionės prie jūros, kad ją galėtų išvysti pirmą kartą, ar pirmą kartą nueiti į kino teatrą. Pats esu vežęs vaiką iš Radviliškio į ekskursiją – Kauno tvirtovės IX fortą", – vardija J.Gregorauskas.

Augina kitų svajones

Vienas svarbiausių projekto tikslų – parodyti vaikams iš socialinės rizikos šeimų, kad svajoti verta, kad yra gerų žmonių, padedančių kitiems. Jeigu tokių žmonių trūksta jų aplinkoje, tai nereiškia, kad jų nėra apskritai. "Tikimės, kad suaugę šie vaikai sukurs savo šeimas ir ištrūks iš to socialinių problemų rato", – sako J.Gregorauskas.

Jo paties ir pusbrolio Andriaus asmeninės svajonės buvo gana paprastos ir žemiškos. Abu augo vidutinių pajamų šeimose, niekada nebuvo, kad kažko būtų labai trūkę, bet nebuvo ir taip, kad gautų ko tik užsinorėję. "Tais laikais bet kuris gautas žaislas buvo laukiamas, su juo ilgai žaisdavome", – dalijasi prisiminimais.

Projekto sumanytojai pastebi, kad jis reikalingas abiem pusėms: ir vaikams, ir jų norų pildytojams. "Nėra geresnio būdo padėti sau, nei padedant kitiems", – įsitikinęs J.Gregorauskas.

Daugeliui žmonių padėti kitiems tampa įpročiu, daugėja svajonių pildytojų, kurie ne tik nuperka ir įteikia Kalėdų dovanas, bet ir toliau bendrauja su vaikais, remia jų šeimas.

Anot Juliaus, išpildant vaiko svajonę, nuvežus jam dovaną ir pamačius, kokiomis sąlygomis jis gyvena, tavo rūpesčiai ir problemos nublanksta prieš pamatytas didesnes. "Kitaip pradedi mąstyti", – sako J.Gregorauskas. Andrius ir Julius su savo šeimomis kasmet taip pat išpildo po kelias vaikų svajones. Abiejų žmonos – projekto senbuvės. Galima būti tikriems dėl ateities: tokiose šeimose tikrai auga svajonių pildytojų pamaina.