Euro parodą papildė monetos su Vyčiu

  • Teksto dydis:

Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose duris atvėrė Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko organizuota Euro paroda. Ši paroda yra euro įvedimui Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. skirtos euro informacinės kampanijos dalis.

Per Europą keliaujanti paroda nuolat atnaujinama – joje demonstruojamos euro zonos šalių monetos, kurių viena pusė – nacionalinė, ir valiutos, buvusios iki euro įvedimo. Valdovų rūmų muziejuje atidarytą parodą pirmą kartą papildė lietuviškos eurų monetos su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu bei litų banknotai ir monetos.

„Prieš ateidamas čia susitikti su Jumis dar kartą pasitikrinau Lietuvos banko darbo kalendorių. Ir galiu užtikrinti – euro įvedimui esame beveik pasirengę. Didžioji dalis lietuviškų eurų monetų su mums visiems brangiu Vyčio ženklu jau nukaldintos ir banko saugyklose laukia savo kelionės į gyvenimą. Eurų banknotai taip pat atkeliauja“, – atidarymo metu sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Parodos atidarymu oficialiai pradėta ECB ir Lietuvos banko organizuojama euro informacinė kampanija Lietuvoje. Buvo pristatyti jai skirti du vaizdo klipai apie mūsų piniginėse netrukus atsirasiančius eurų banknotus „Euras atvyksta į Lietuvą. Kelionė“ ir „Euras atvyksta į Lietuvą. Pažink naujuosius pinigus“.

Filmukus šalies gyventojai matys televizorių ekranuose gruodžio ir sausio mėnesiais, o prekybos centrų, bankų ir kitų prekių bei paslaugų teikėjų ekranuose visoje Lietuvoje – jau nuo šio mėnesio pabaigos. Bus platinami ECB leidiniai apie eurą. Gruodžio mėn. į visas pašto dėžutes bus pristatyta 1,3 mln. informacinių paketų apie eurų banknotus: specialus ECB leidinys bei euro ir lito kurso kortelės.

„Viena esminių žinių, kurią norime pasiųsti per šią informacinę kampaniją, yra parodyti, kad euras kaip valiuta suartina 338 mln. žmonių euro zonoje, kurioje visi naudojasi tokiais pačiais banknotais ir monetomis“, – per atidarymą teigė ECB Banknotų direktorato vadovas Tonas Rosas (Ton Roos).

Šį rugsėjį paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, viena iš esminių informacijos sričių, kurios Lietuvos gyventojai pageidauja rengiantis euro įvedimui, yra eurų banknotų ir monetų išvaizda (tai nurodė 36 proc. apklaustųjų).

Valdovų rūmų muziejuje atidarytoje parodoje lankytojai įgis daugiau žinių apie eurų istoriją, banknotų dizainą, gamybą, apsaugos priemones, susidėvėjusių pinigų naikinimą ir išmoks atskirti tikrą banknotą nuo padirbto. Pristatomi naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, 5 ir 10 eurų banknotai. Čia taip pat bus galima susipažinti su visų euro zonos šalių monetomis, kurios galios ir Lietuvoje.

„Šių rūmų tyrimų rezultatais ir archeologiniais radiniais patvirtinamas istorijos ratas apsisuko, ir šiandien po nacionalinių pinigų funkcionavimo šimtmečių besivienijanti Europa grįžta prie vienos valiutos. Euras tarsi keičia šiame Europos regione aptinkamas Senovės Romos imperijos monetas arba vėliau vyravusius Prahos grašius“, – pažymėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

ECB ir Lietuvos bankas organizavo parodą bendradarbiaudami su Valdovų rūmų muziejumi.

Parodoje numatyta daug renginių: susitikimai su Lietuvos banko valdybos nariais, vyks filmų peržiūros ir paskaitos, tris sekmadienius vyks Šeimos dienos, vaikų ir jų tėvelių lauks koncertas, įvairios dirbtuvėlės.

Išsami renginių programa skelbiama parodos svetainėje.

Paroda veiks iki 2015 m. sausio 5 d. Įėjimas nemokamas.

Euro paroda nuo 2008 m. jau apkeliavo 15 dvylikos Europos šalių miestų, tarp jų – Estijos ir Latvijos. Ją jau aplankė daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų.


Šiame straipsnyje: eurasparodaValdovų rūmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Defliacija ir sąstingis eurozonoje - pavojus Lietuvai: Politikus, ypač vokiečių politikus, kaltiname, kad jie neleidžia išvengti defliacijos ir sąstingio eurozonoje. Prisimename, kaip dešimtmečiais Japoniją smaugė defliacija ir su jos sukeltas sąstingis. Euras ir netikusi politika smaugia mūsų ekonomiką. Defliacija ir sąstingis turi savo dinamiką ir inerciją. Jau vėlu maldauti politikus Vokietijoje, kad jie pradėtų remontuoti kelius. Įdomu, kad politika pradeda ir pribaigti eurą. Jau dabar Italijoje ir Ispanijoje jaunimo bedarbystė viršija 40 proc. Eurozonos žmonės nekentės tiek ilgai, kiek kentėjo stoiški japonai. Todėl paaštrėjusi politinė kova naikina eurą. Be reikalo kentėjome Vilniuje piko metu, kol mums tą eurą vežė. Greitai reikės kentėti, kai Lietuvos euro banknotus gabens sunaikinimui. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių