Dovana jubiliejų mininčiai Arkikatedrai – popiežiaus relikvija

600-ojo jubiliejaus proga Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią pagerbė minia maldininkų, Lietuvos politiniai vadovai ir ypač garbingas svečias – kardinolas Stanisławas Dziwiszas. Pastarasis nuolatiniam viešam garbinimui atvežė drobulę su palaimintojo Jono Pauliaus II kraujo lašu.

Arkikatedros bazilikos jubiliejaus proga į Lietuvą atvykęs S.Dziwiszas – popiežiaus ypatingasis pasiuntinys, Krokuvos arkivyskupas kardinolas, buvęs artimiausias popiežiaus Jono Pauliaus II bendradarbis ir asmeninis sekretorius.

Vakar atlaikęs iškilmingas šv.Mišias svečias pristatė ypatingą relikviją – drobulę su palaimintojo Jono Pauliaus II kraujo lašu. Ši dovana, kaip ir dailininko Virginijaus Kašinsko kūrinys – Jono Pauliaus II atvaizdas, buvo išstatyti Arkikatedros bazilikos priekinio kairiojo pilioriaus altoriuje nuolatiniam viešam garbinimui.

Tai, kad Kauno šventovę pasiekė šios su lenkų kilmės Romos katlikų bažnyčios hierarchu sietinos dovanos, simboliška: balandžio 22 d. sukako lygiai šeši šimtmečiai, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta Kauno šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, o rugsėjio 6 d. bus lygiai 20 metų, kai joje meldėsi Jonas Paulius II, savo apaštališkojoje kelionėje į Lietuvą tuomet nešęs vilties ir ramybės žinią, padrąsinimą kurti krikščionišką savo tautos ateitį.

Po iškilmingos Valandų liturgijos prie pagrindinio įėjimo į arkikatedrą buvo atidengta atminimo lenta, įamžinanti šventovės jubiliejų (autorius – skulptorius prof. Czesławas Dźwigajus iš Krokuvos).

Arkikatedroje bazilikoje giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas prof. Petro Bingelio.

Tikintieji – pavyzdys politikams

Bažnytinėse iškilmėse neišvengta ir politikos. Klausiamas apie kaimynių šalių santykius, S.Dziwiszas pažymėjo, kad Lenkija Lietuvai yra partnerė, galinti padėti atsilaikyti prieš Rytų įtaką.

"Bažnyčia niekada nepasidalija. Bažnyčia niekada nebuvo padalyta ir buvo vieninga ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Bažnyčia Lenkijoje stengėsi paremti bažnyčią čia, Lietuvoje. Be to, Lenkijoje yra parapijų, kur yra lietuvių tikinčiųjų. Ir Bažnyčia visuomet stengsis išlaikyti vienybę. Bendradarbiavimas yra mūsų jėga. Lietuvai Lenkija yra reikalinga, kad galėtų pasiremti Vakaruose prieš Rytus. O Lenkijai irgi reikia gerų kaimynų", – klausiamas apie Bažnyčios įtaką puoselėjant gerus valstybių santykius sakė svečias.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pridūrė, kad Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės gerų santykių galėtų mokytis iš šių šalių vyskupų, kurių santykiai – itin geri.

Svarbesnės šventovės istorijos datos

1413 m. – Vilniaus vyskupas Mikalojus suteikia Kauno šv.Petro parapinei bažnyčiai atlaidus.

XVIII a. pab. baigiami statybos darbai.

1864 m. į Kauną iš Varnių perkeliamas vyskupas Motiejus Valančius ir Žemaičių vyskupijos centras.

1895 m. tampa svarbiausia Žemaičių vyskupijos šventove – katedra su vyskupo sostu.

1918 m. Vilniaus vyskupu konsekruojamas pal. Jurgis Matulaitis.

1921 m., minint Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų sukaktį, suteikiamas Mažosios bazilikos titulas.

1926 m. tampa įsteigtos Lietuvos bažnytinės provincijos svarbiausia šventove – arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu.

1989–1996 m. – Kauno arkivyskupo metropolito kardinolo Vincento Sladkevičiaus sostas.

1991 m. tampa įkurtos Kauno metropolijos centru.

1993 m. lankosi pal. popiežius Jonas Paulius II.

Nuo 1996 m. – Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus sostas.

2007 m. tampa kuriamo Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi.