Dešimtmečio svarstymai nesibaigia: ar Vilnius pajėgus pasistatyti metro?

Už tai antradienį balsavo 83 Seimo nariai, 42 balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Toliau įstatymą Seimas svarstys ketvirtadienį.

Prezidentės patarėjas Arūnas Molis pabrėžė, kad ir be specialaus įstatymo bet kuri savivaldybė galėtų inicijuoti metro statybas, jeigu manytų, kad jo reikia.

„Seimas iš tikrųjų išreiškė savo politinę valią, todėl mes sakome, kad įstatymas bent jau turėtų būti teisiškai tvarkingas. (...) Metropolitenas greičiausiai yra ne vienintelis būdas spręsti viešojo keleivių transporto problemas“, – teigė jis.

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad šalies vadovė nekvestionuoja kiekvienos savivaldybės teisės spręsti pačiai turėti jai metropoliteną ar neturėti.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė labiau rūpintis gerai išplėtotu sostinės viešuoju transportu, tuomet  kamščių problemos nereikės spręsti metro statyba.

Vilniaus stadioną statom jau 30 metų, o metro kainuos šimtą kartų daugiau.

„Nedideli Europos miestai eina visai kitais keliais – eina viešosios erdvės plėtros keliu, pėsčiųjų erdvių plėtros keliu, A juostų, tai yra tų juostų, kurias mes galime labai nesunkiai ir nebrangiai atkovoti iš automobilių ir suteikti viešajam transportui. Turime puikų viešą transportą, kuriuo tiesiog nesirūpiname, o nesirūpinimo rezultate mes turime tai, kad žmonės juo nesinaudoja, nes tikrai yra nepatogu važiuoti 30 metų senumo transporto priemone, nes ten ir kvapai, nėra vėdinimo“, – kalbėjo jis.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas abejoja, kad kita šalies savivaldybė, išskyrus Vilniaus, būtų pajėgi pasistatyti metro. 

„Vilniaus stadioną statom jau 30 metų, o metro kainuos šimtą kartų daugiau“, – kalbėjo liberalas Kęstutis Glaveckas. 

Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą vetavusi prezidentė teigia, kad jis turi atitikti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisę, neturėti interpretavimo galimybių. Anot D. Grybauskaitės, įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai prieštarauja ES reguliavimui.

Pasak šalies vadovės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.

Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jame numatyta, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Metro projektus įgyvendintų savivaldybės, jos galėtų siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savivaldybės galėtų įsigyti iki 50 proc. metro bendrovės akcijų, o bendros investicijos į metro būtų vykdomos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos pagrindu. 

Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.