Dėl prognozuojamų liūčių uždaromas Gedimino kalnas

Kaip pranešė ministerija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai patvirtinus, jog ketvirtadienį sostinėje prognozuojamos didelės liūtys Vilniuje, specialistai kartu su Gedimino štabo bataliono kariais nelaidžia vandeniui danga išklojo Aukštutinių rūmų kiemelius ir  teritoriją tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos. Taip pat nelaidžia vandeniui danga uždengta archeologinių tyrimų vietos kalno aikštelėje.

Pasak pranešimo, nelaidi danga lietaus vandeniui neleis susigerti į gruntą, o bus nukreipiamas į miesto nuotekų sistemas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ketvirtadienį Vilniuje kritulių intensyvumas bus 23 mm per valandą. Specialistų teigimu, tokios liūties metu nuošliaužos su dabartine Gedimino kalto situacija yra neišvengiamos.

Po antradienį Vilnių nuplovusios didžiulės liūties Gedimino kalne buvo nustatyti nedideli grunto įtrūkimai, tad buvo prevenciškai išlygintas šlaitų gruntas.

Kaip pažymi ministerija, Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai, kurie bus baigti 2018 metų antroje pusėje. Pietrytinio šlaito tvarkybos projektas yra rengiamas. Jį planuojama pristatyti rugsėjį.

Prašo įvertinti, ar tinkamai prižiūrėtas

Generalinė prokuratūra kol kas nesiima ginti viešojo intereso dėl Gedimino kalnui Vilniuje padarytos žalos ir prašo Vyriausybės inicijuoti kompleksinį aplinkybių vertinimą.

„(...) prokurorai viešąjį interesą gina tais atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse jis buvo padarytas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šiuo atveju prokuratūra mano, kad atsakingos institucijos nėra išnaudojusios joms suteiktų teisių ginti viešąjį interesą savarankiškai“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame prokuratūros pranešime.

Anot Generalinės prokuratūros, tik gavusi kompleksinio vertinimo išvadas ji galėtų priimti procesinį sprendimą dėl viešojo intereso gynimo.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinėje prokuratūroje prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti asmenis, kaltus dėl padarytos žalos Gedimino kalnui.

Mero rašte nurodoma, kad ilgą laiką Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, nebuvo tartasi su specialistais dėl kalno ilgalaikės priežiūros, kalnas ir ant jo esančios pilies komplekso liekanos dėl darbus ir priežiūrą atlikusių institucijų netinkamų veiksmų, yra avarinės būklės.

„Pareiškime nurodyti galimi pažeidimai galėjo būti padaryti įvairių institucijų (Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos ir kt.) veiklos srityse per gana ilgą laiką, todėl, prokuratūros vertinimu, siūlyti atlikti kompleksinį pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimą būtų tikslinga“, – teigia prokuratūra.

Lietuvos simboliu laikomas Gedimino kalnas šiuo metu yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos. Dėl to paskelbta ekstremali padėtis.