Darniam judumui Saulėtekyje – beveik kilometro ilgio dviračių takas

  • Teksto dydis:

Šiais metais Saulėtekyje planuojamas nutiesti naujas, beveik kilometro ilgio dviračių takas ir įgyvendinti daugiau priemonių užtikrinti darnų judumą studentų miestelyje bei jo apylinkėse.

Apie darnų mobilumą ir susisiekimo iššūkius šiandien diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinė bendruomenė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Darnaus judumo strategijoje – dėmesys triukšmo mažinimui

Kaip tikina diskusijoje dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Vilniui, kaip vienai žaliausių Europos Sąjungos sostinių, reikalingas darnaus judumo planas. Saulėtekis yra unikali Vilniaus vieta, tiek savo aplinka, tiek ir šioje aplinkoje gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Čia kuriama sostinės susisiekimo ateitis, čia bus įgyvendinami ir darnaus judumo plano sprendimai.

Turimais duomenimis, vienas šeštadalis miestiečių gyvena padidinto triukšmo zonoje. Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu įvardijamas transportas, kuris sudaro 93 proc. visų triukšmo šaltinių. Tuo tarpu, oro transporto keliamas triukšmas, skaičiuojama, sudaro vos 4,8 proc., o geležinkelių – 1,4 proc. viso miesto triukšmo lygio.

„Matavimai rodo, kad triukšmas su kasmet augančiu automobilizacijos lygiu tampa vis aktualesniu klausimu, kuriam reikalingas ilgalaikis sprendimas. Kelionei mieste kol kas tebesirenkame nuosavą automobilį, tačiau didėjantį transporto srautą lydi ir jo pasekmės: padidėjusios triukšmo ribos, oro tarša, sveikatos sutrikimai, avaringumas, mažėjantis eismo dalyvių saugumas. Tai yra svarbūs miestui iššūkiai, kuriuos turės išspręsti ir rasti balansą didelėje Vilniaus susisiekimo sistemoje darnaus judumo planas, be abejonės, prioritetą teikiant alternatyvioms transporto priemonėms. Tačiau svarbu jau šiandien apie tai kalbėti. Ir kalbėti su dėstytojais ir jų studentais, būsimais plano įgyvendinimo specialistais“, – teigia Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

Anot darnaus judumo plano koordinatorės dr. Kristinos Gaučės, šio strateginio dokumento tikslas – keisti gyventojų elgseną, skatinant juos keliauti ne automobiliais, o sudarant tinkamas sąlygas kitų rūšių kelionėms, jas paverčiant maloniais potyriais.

„Šis dokumentas nurodys, kaip efektyviai sureguliuoti ne tik automobilių, viešojo transporto bei dviratininkų ir pėsčiųjų sklandų eismą, bet užtikrins ir saugų susisiekimą mamoms su vežimėliais bei negalią turintiems Vilniaus gyventojams ir svečiams, sumažins triukšmo lygį mieste. Toks strateginis judumo planas Vilniuje rengiamas pirmą kartą“, – sako K. Gaučė.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Nacionalinio automobilių klubo vadovas Benediktas Vanagas džiaugėsi rengiamu darnaus judumo planu.

„Suprantama, kad nėra resursų realizuoti visų reikalingų pokyčių iš esmės. Todėl sveikiname savivaldą išsigryninus prioritetus. Vienas jų – švarus viešasis transportas ir orus keliavimas juo. taip pat – keliavimo ir saugumo infrastruktūra dviratininkams. Siūlome prisiminti ir sparčiai pagreitį įgyjančias Europos tendencijas, tokias kaip elektriniai dviračiai, smarkiai palengvinantys keliones“, – teigia B. Vanagas.

Darnaus judumo planas – iki 2020 metų

Pirmą kartą darnaus judumo plano vizija praėjusių metų pabaigoje pradėta pristatinėti Vilniaus bendruomenėms. 2016 m. gruodį ji buvo pristatyta savivaldybėje susirinkusiems seniūnams, seniūnaičiams, aktyviausiems vietos bendruomenių nariams. Susitikime ne tik pristatyti plano tikslai, paaiškinta, kuo skiriasi darnus planavimas nuo tradicinio transporto planavimo, bet ir išklausyti bendruomenių lūkesčiai dėl patogesnio keliavimo mieste. 2017 m. sausį plano vizija pristatyta ir neįgaliųjų asociacijos atstovams.

Per 2017 m. kartu su bendruomenėmis išsigryninti sprendimai bus svarstomi 2018 m. Detalus įgyvendinimo veiksmų planas numatytas 2018–2020 m., o plano strategija galios iki 2030 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Judumas? Kodėl?

Judumas? Kodėl? portretas
Niekaip nesuprantu, kas, iš kur ir kodėl išgraibė tokį žodį... Maniau - klaida, bet žiūriu, kad ir tekste tas pats. Puoliau konsultuotis į žodynus, bet radau tik būdvardį "judus" su nuoroda "žr.judrus". Nemaniau, kad ateis toks metas, kad lietuvis, gyvendamas Lietuvoj, nebesupras lietuviškai... O kalbininkai, teikdami tokį žodį vartojimui, turėtų pagrįsti ir paaiškinti, kodėl. Jei man įrodys, aš nesiginčysiu, o gal net ir priprasiu vartoti... Kas žino?...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių