Bakterija nuo Babtų grasina visai Lietuvai

Prieš pusmetį Kauno rajone aptiktas pavojingos augalų ligos – bakterinės degligės – židinys lig šiol neišnaikintas. Užkrėsto sklypo savininko dabar bus ieškoma Jungtinėje Karalystėje.

Pavojus medelynams

Grėsmingos bakterijos židinys aptiktas Stabaunyčiaus kaime, įsikūrusiame prie Nevėžio, maždaug 3 km į pietus nuo Babtų. 8 ha sklypas priklauso Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiam Algirdui Rondamanskiui. Menkai prižiūrimame sode auga sulaukėjusios kriaušės, šermukšniai, gudobelės.

Degligė ypač pavojinga vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams. Ligos sukėlėjui padeda plisti vėjas ir migruojantys paukščiai. Jo nepajėgia sunaikinti jokios cheminės medžiagos, vienintelis kovos būdas – užkrėstus vaismedžius kirsti ir deginti.

Situaciją blogina tai, kad greta deglige užkrėsto sklypo yra Sodininkystės ir daržininkės instituto sodai, vaismedžių medelynai.

Pavasarį ir rudenį suaktyvėja

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis tikino, kad negali rasti sodo savininko ir ragino savivaldybę priimti sprendimus gresiančiai ekstremaliai situacijai suvaldyti.

Kauno rajono savivaldybės merą pavaduojantis Petras Mikelionis sušauktame skubiame administracijos darbuotojų pasitarime stebėjosi: degligės židinys nustatytas dar praėjusių metų lapkričio viduryje, o savivaldybė apie tai informuota tik po pusmečio.

p>"Ar nebūtų buvę efektyviau užkrėstus vaismedžius deginti vėlų rudenį, iškart, kai buvo nustatytas židinys?" – klausė P.Mikelionis. Pasak augalininkystės specialistų, pavasarį ir ankstyvą rudenį liga gali suaktyvėti.

Kauno rajono savivaldybės darbuotojai netrukus išsiaiškino, kad A.Rondamanskis išvykęs į Jungtinę Karalystę. Su juo bus bandoma susisiekti. Jei nepavyks, savivaldybė žada ieškoti teisinių priemonių pavojingos ligos židiniui sunaikinti.

Suėstų visus šalies sodus

Valstybinės augalininkės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno regioninio skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas tvirtino, kad jau pusmetį bando susisiekti su užkrėsto sklypo savininku.

"Tarnybos specialistai pagalbos kreipėsi net į Policijos departamentą, Gyventojų registro tarnybą. Telefonu vyras neatsiliepia, nė vienas registruotas laiškas adresato taip pat nepasiekė", – teigė V.Krušinskas.

Jo teigimu, 2009 m. šiame sklype jau buvo aptiktas degligės židinys, bet jį pavyko išnaikinti. Vėliau kelerius metus iš eilės specialistai tikrino ir neaptiko šios ligos sukėlėjo, bet pernai lapkritį jis vėl buvo rastas.

"Neturime nei pinigų, nei technikos židiniui likviduoti. Savivaldybė turėtų būti suinteresuota, kad liga neplistų. Be to, tai privati valda, mes neturime teisės kelti į ją kojos", – teisinosi V.Krušinskas.

Specialistai įsitikinę, kad jeigu ligos židinys nebus išnaikintas, augalus žudanti bakterinė degligė per 10 metų išplis po visą Lietuvą.


Alma Valiuškaitė


Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja

Paprastam žmogui atpažinti šią ligą labai sunku. Tai labai pavojinga ir grėsminga bakterinė liga. Pasakyti, ar medis užsikrėtęs, galima tik atlikus molekulinius tyrimus. Įtartinų medžių ūgliais skinami, vežami į laboratoriją ir ištiriami, ar nėra ligos požymių.

Tam tikrų specifinių išorinių požymių, pagal kuriuos galima atpažinti ligą, yra, tačiau reikia būti įgudusiam augalininkystės specialistui.

Būdingiausias bakterinės degligės bruožas – medžiams žydint žiedai pajuoduoja. Nesumaišykite: ne ruduoja, o tampa juodi. Dar vienas simptomas – vienmečių ūglių viršūnės užlinksta, primena kablio formą. Ūgliai taip pat pradeda tamsėti, netgi pajuoduoja. Be to, degligę galima atpažinti apžiūrėjus medžių lapus. Liga vystosi nuo lapkočio per lapo gyslą, ant lapo susiformuoja juodos dėmės.

Vieta, kurioje aptinkamas bakterinės degligės židinys, skelbiama karantino zona, nes ši liga staigiai plinta. Degligę naikina tik ugnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių