- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako būklė šiuo metu lėktuvams leistis ir kilti grėsmės nekelia, tačiau, norint užtikrinti visišką saugumą, taką remontuoti būtina, tikina Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Joris Gintilas. Vasarą vyksiančios tako rekonstrukcijos būtinybe aviacijos ekspertas neabejoja ir pažymi, kad ekonomiškai efektyviau jį remontuoti dabar, o ne ateityje padaugėjus skrydžių ir dar labiau pablogėjus dangos kokybei.
Už Lietuvos civilinės aviacijos valdymą atsakingai įstaigai vadovaujantis J. Gintilas tikina, jog dabartinė tako būklė lėktuvams saugiai kilti ir leistis dar leidžia. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad šiuo metu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo take yra 3–4 vietos, kurios gali kelti pavojų skrydžių saugai ir kurias remontuoti būtina, siekiant išvengti neigiamų pasekmių orlaiviams.
„Yranti asfaltbetonio danga ir atsiradusios smulkios atplaišos gali patekti į orlaivių variklius, juos apgadinti ar net sukelti avarines situacijas. Dėl šios priežasties sprendimas remontuoti visą taką, vertinant Vilniaus oro uosto ilgalaikes perspektyvas aptarnauti vis daugiau skrydžių, yra logiškas. Padaryti rekonstrukciją dabar yra patogiau ir ekonomiškai efektyviau, nei tą patį darbą nukelti į netolimą ateitį, kai ne tik padaugės skrydžių, bet ir pablogės tako kokybė“, – teigia J. Gintilas.
CAA vadovas primena, kad dabartinis kilimo ir tūpimo takas buvo pastatytas 1962 m., o 1973 m. rekonstruotas jį prailginant. Nuo to laiko takas buvo remontuotas dukart – 1991–1992 m. ir 2004–2005 m. Tiesa, abu kartus oro uostas nebuvo uždarytas, remontas buvo atliekamas naktimis.
„Tačiau darbų apimtys bei skrydžių skaičius buvo nesulyginami su tuo, ką turime dabar“, – pažymi J. Gintilas.
Aviacijos eksperto teigimu, norint, kad tako eksploatacijos amžius būtų kuo ilgesnis, atlikti nedidelius reguliarius priežiūros darbus reikia nuolat.
„Kilimo ir tūpimo tako dangos eksploatacijos amžius priklauso ir nuo dangos priežiūrai naudojamų medžiagų, apkrovų dydžio ir intensyvumo, gruntinio vandens lygio bei meteorologinių sąlygų. Eksploatacijos amžius tarp remontų yra apie 12-15 m. asfaltbetonio dangoms ir 25-30 m. betono dangoms. Paties tako eksploatacijos laikas gali būti žymiai ilgesnis“, – pasakoja J. Gintilas.
Paskelbus, kad tako rekonstrukcija Vilniaus oro uoste truks 35 vasaros dienas, pasigirdo skundų, esą remonto darbus būtų galima atlikti tik naktimis, netrikdant įprastinio lėktuvų eismo. Tačiau CAA vadovas šiuo klausimu kategoriškas – rekonstruoti Vilniaus kilimo ir tūpimo taką pagal suplanuotą poreikį vien naktimis praktiškai neįmanoma.
„Tako ilgis yra 2515 m, todėl tokios, iš dalies, trumpos atkarpos rekonstrukciją logiška daryti visą iš karto vienu metu, o ne skaidyti į etapus. Be to, tako klojimas dalimis gali turėti įtakos būsimojo kilimo ir tūpimo tako kokybei ir, kas svarbiausia, daryti neigiamą įtaką skrydžių saugai, jeigu darbai nakties metu bus neadekvačiai spartinami siekiant taką paruošti naudojimui nuo pat ryto. Papildomai visiškai neliktų vietos nenumatytiems atvejams, kurių visada pasitaiko, todėl nežinia, ar keleiviams būtų patogiau patirti nenumatytus skrydžių atidėjimus ir nusileidimus nesuplanuotame aerodrome, nei iš anksto susitaikyti su tam tikrais suplanuotais nepatogumais, kuriuos jie galėtų patirti skrydžius perkėlus į Kauną“, – galimos naktinės tako rekonstrukcijos trūkumus dėsto aviacijos specialistas.
J. Gintilas pažymi, kad kilimo ir tūpimo takų rekonstrukcijų neišvengia nė vienas oro uostas. Tiesa, nemažai Europos didmiesčių oro uostų turi po kelis kilimo ir tūpimo takus arba pakankamai plačius paralelinius riedėjimo takus, kuriais naudojamasi pagrindinių kilimo ir tūpimo takų remonto metu.
Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. vyksiančios Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu bus keičiama senoji tako danga, sutvirtintas tako pagrindas, įrengtos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos bei rekonstruota žiburių valdymo sistema.
Rekonstruojant Vilniaus oro uosto taką, skrydžiai iš sostinės bus perkelti į Kauno oro uostą.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 16 aviakompanijų skraidina 84 maršrutais į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą6
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...