Apie gatvių duobes ir broką sostinės vadovai kalbėti nenori

Nors viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje faktų apie nekokybiškai „tvarkomas“ sostinės gatves gausu, nors ši informacija pristatyta ir miesto vadovams, žinios apie tai piktina Vilniaus valdininkus, džiaugsmingai besireklamuojančius, kiek kilometrų gatvių suremontuota miestą „valdant“ merui Remigijui Šimašiui.

Skelbti negalima

„Vilniaus dienoje“ dar gruodžio pradžioje paskelbta informacija, jog gatvių remonto darbai sostinėje atliekami nekokybiškai ir gana greitai pasimato brokas, papiktino R.Šimašiaus patarėją Aleksandrą Zubriakovą. Paskambinęs straipsnį rengusiai žurnalistei valdininkas koneveikė ir ją, ir leidinį, teigdamas, kad straipsnis „pažeidžia etikos standartus“, nes informacija apie nekokybiškai atliekamus darbus „neatitinka realybės“. Tai, kad informacijos apie nekokybišką gatvių remontą gausu viešoje erdvėje, jam ne argumentas – informacijos apie tai, ką daro Vilniaus savivaldybė, A.Zubriakovas ragino teirautis būtent jo.

Tačiau vasario pradžioje „Vilniaus dienos“ redakciją pasiekė sausio 28 d. pas vicemerą Liną Kvedaravičių vykusio pasitarimo protokolas, kuriame nurodoma, kad „Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža pasitarimo dalyvius informavo apie gaunamą didelį kiekį nusiskundimų dėl darbų broko objektuose, kuriems galioja rangovo garantija“. Pasitarime sutarta fiksuoti šias vietas, o pavasarį, orams leidžiant, įpareigoti rangovus broką eliminuoti.

Redakcijos žiniomis, pasitarime buvo aptarta, ką reikės remontuoti šį pavasarį. Tarp minėtų objektų – ir tie, kurie buvo „tvarkyti“ pastaraisiais metais: Lukiškių aikštė, Vilniaus g., aikštė prie J.Basanavičiaus g., Taurupės g. Pilaitėje, naujai įrengti dviračių takai ir kt.

„Vilniaus dienai“ pasiteiravus konkretesnės informacijos, savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas V.Pauža klausimus peradresavo savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriui. Iš šio skyriaus sulaukėme vyriausiosios specialistės Neringos Kolkaitės atsakymo, kad „sausio 28 d. savivaldybėje vyko Miesto ūkio ir transporto departamento darbinis pasitarimas, kurio metu buvo aptarta daug svarbių miestui klausimų“.

Savivaldybės atstovė informavo, kad visiems atliktiems darbams taikomas 5 metų garantinis terminas. Pavasarį, atšilus orams ir išėjus pašalui, bus patikrinti visi miesto sutvarkyti objektai. Aptikus trūkumų darbus vykdžiusiai bendrovei bus surašomas defektinis aktas. Bendrovė užfiksuotus trūkumus privalės pašalinti savo lėšomis iki nurodyto termino, Vilniaus miesto savivaldybei tai nieko nekainuos.

Informacijos apie objektus, kuriuose teks taisyti broką, V.Paužos maždaug prieš mėnesį teiravosi ir Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Žilvinas Šilgalis. Deja, jam sekėsi ne ką geriau – praėjusią savaitę atsakymo jis vis dar nebuvo sulaukęs.

Duobės – kasmet

Tuo metu Vilniaus gatves prižiūrinčiai SĮ „Grinda“ darbo netrūko ir visą žiemą – sostinės gatvės išasfaltuotos taip „kokybiškai“, kad kaskart šiek tiek atšilus orams ir nutirpus sniegui, gatvėse atsiveria duobės, kurias šiai įmonei tenka skubiai „lopyti“.

„Vilniaus dienai“ pasiteiravus, kiek duobių teko užlopyti šią žiemą, „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius teigė, kad žiemą dėl temperatūrų skirtumų kasmet atsiveria gatvių dangos pažaidos. Anot jo, sausio mėnesį kasdien skirtingais kanalais – per mobiliąją programėlę, kurios vartotojai gali nurodyti duobės vietą, taip pat iš viešojo transporto operatorių, iš gyventojų – „Grinda“ gaudavo iki 50 pranešimų apie atsivėrusias avarines duobes ir stengdavosi jas kuo greičiau užtaisyti. Per dieną „Grindai“ tekdavo užtaisyti iki 100 avarinių duobių.

Avarinės – tai tokios duobės, kai yra pažeisti du asfalto sluoksniai (maždaug 7-8 cm gylio). Avarinės duobės, anot „Grindos“ atstovo, taisomos naudojant kelias technologijas. Vienas, paprasčiausias, būdas – duobių užpylimas biriomis medžiagomis. Tačiau tai tėra laikinas problemos sprendimas. Kur kas efektyvesnis yra avarinių duobių užtaisymas šaltu arba perdirbtu asfaltu.

Atsainus požiūris

Faktą, kad ne viskas gerai su gatvių remontu sostinėje, pastebėjo ir į sostinės merus pretendavęs Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius: „Vaikštant sostinėje esančia Vilniaus gatve sunku būtų ir pagalvoti, kad ši gatvė buvo renovuojama dar vasarą – atsilupusios, suskilinėjusios ir išsikraipiusios trinkelės ne tik rėžia akį miesto gyventojams, bet ir kelia realią susižeidimo grėsmę. Panaši situacija ir Lukiškių aikštėje bei Taurupio gatvėje“.

Vaikštant sostinėje esančia Vilniaus gatve sunku būtų ir pagalvoti, kad ši gatvė buvo renovuojama dar vasarą – atsilupusios, suskilinėjusios ir išsikraipiusios trinkelės ne tik rėžia akį miesto gyventojams, bet ir kelia realią susižeidimo grėsmę.

Dėl to, kad vilniečiams pasivaikščiojimas miesto gatvėmis tapo ne malonumu, o iššūkiu, ministro manymu, kaltas atsainus savivaldybės požiūris į rangovų darbą.

„2018 m. Vilniaus savivaldybė skyrė rekordinius 27 mln. eurų gatvių, kiemų remontui, naujų kelių tiesimui. Ir nors daugelis darbų gerokai vėlavo, juos užbaigus, rezultatų pasiekti taip ir nepavyko. Vilniaus mieste matome didelę problemą – tai darbų atlikimas, kuris netenkina nei vieno sostinės gyventojo. Sutvarkytose Vilniaus ir Taurupio gatvėse bei Lukiškių aikštėje šiandien jau trupa trinkelės. Keista, kai rekonstruotos gatvės pradeda trupėti vos po kelių mėnesių“, – stebėjosi V.Sinkevičius.

Anot jo, Vilniaus mieste ne tik fiksuojami didžiausi automobilių srautai visoje Lietuvoje, bet ir kasmet matomas didėjantis automobilių skaičius. Tam, kad pagrindinės miesto gatvės netaptų nepravažiuojamos gyventojams, reikalinga tinkamos kokybės kelio danga. Kaip pavyzdį jis pateikė Geležinio Vilko gatvę, kuria statistiškai per valandą pravažiuoja 13-15 tūkst. automobilių. „Tai labiausiai piko metu apkrauta gatvė visame Vilniuje, todėl labai svarbu, kad jos danga būtų aukščiausios kokybės. Tačiau dažnam vilniečiui į akis krenta asfalto kokybė, tad akivaizdu, kad klojant asfaltą nėra laikomasi net paprasčiausių standartų, neatliekama ekspertizė“, – pabrėžia ministras.

Remiantis ekspertais, asfaltuojant kelius ypač svarbiu faktoriumi tampa metų laikai. Keliai turėtų būti asfaltuojami tada, kai yra mažiausiai kritulių, nes tuomet kelio danga laikytųsi kur kas ilgiau. Nepaisant to, Vilniuje galima pamatyti net ir gruodžio mėnesį asfaltuojamus kelius. V.Sinkevičiaus teigimu, tai reiškia tik vieną – netinkamas darbų keliuose projektavimas. Jis turėtų prasidėti žiemą, o darbai įsibėgėti tik vasario pradžioje, kai kelių apkrovimas yra mažiausias, o kritulių kiekis pats žemiausias.

Nereikia apgaudinėti

Vilniaus miesto tarybos nario Algio Čapliko teigimu, savivaldybės prievolė yra asfaltuoti gatves, teisti dviračių takus, tad girtis, kad tai darai – tikrai nėra kuo. Jam labiausiai pikta, kad tie darbai daromi nekokybiškai, atmestinai, vaikantis vien viešųjų ryšių – svarbu padaryti, o po to žiūrėsime. Arba bandant padaryti pigiai, o po to girtis, kad mes padarėme labai pigiai ir labai gerai. Anot politiko, yra paprasta ekonominė taisyklė, kurią visi žino: pigiai ir geriau – nebūna. Tik dabartiniams Vilniaus vadovams tai kažkodėl nežinoma.

„Tad nereikia girtis ir apgaudinėti žmonių. Reikėtų tiesiai jiems pasakyti, kad šie darbai, kurie daromi labai greitai, yra laikini, nes ateityje dėl to bus problemų, – sako A.Čaplikas. – Pavyzdžiui, Upės gatvės rekonstrukcija. Daroma pėsčiųjų zona, dviračių takas, ir vėl nespėta iki žiemos. Kai klausiame, kam jūs pradedate spalio, lapkričio mėnesį darbus, paaiškėja, kad tik tada konkursą laimėjo. Tai gal konkursą protingai riekia skelbti, datas kontroliuoti? Žiemą darbai sustoja, nes šaligatvių kloti negalima, mokama už visokius saugojimus, po to pavasarį, kai viskas atitirpsta, reikia sugrąžinti techniką, vėl žiūrėti, koks ten pagrindas... Panašu, kad Upės gatvė virs Vilniaus gatvės rekonstrukcija. Ir tai – toli gražu ne vienintelis neūkiškumo pavyzdys.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių