Ambicingas A. Zuoko „Air Lituanicos“ projektas žlugo

Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta ir finansinių sunkumų slegiama skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ nutraukia veiklą - nuo šeštadienio visi jos skrydžiai atšaukiami. Beveik dvejus metus veikusi įmonė pranešė, kad dalį jos keleivių aštuonias dienas skraidins Latvijos „Air Baltic“.

Tariasi dėl keleivių pervežimo

Bendrovė pranešė, kad veiklą stabdo, nes iškilo rizika, jog dėl finansinių sunkumų ji gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams.

„Daliai keleivių jau rastas sprendimas, bendradarbiaujant su Latvijos oro linijų bendrove „Air Baltic“, dėl likusios dalies skrydžių dar tariamasi. „Air Lituanica“, susitarusi su „Air Baltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias 8 dienas yra garantuotas“, - pranešė „Air Lituanica“.

Bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė BNS sakė, kad kol kas neaišku dėl tolesnių skrydžių po 8 dienų - dėl jų turėtų paaiškėti vėliausiai pirmadienį.

„Su „airBaltic“ tariamasi, bet konkrečiai sutarta tik dėl tų 8 dienų. Šeštadienį-sekmadienį, vėliausiai - pirmadienį, jau tikimės turėti aiškią informaciją“, - BNS sakė S.Meškauskaitė.

Preliminariais duomenimis, šių metų vasaros sezonui, kuris truks iki paskutinio spalio sekmadienio, „Air Lituanica“ pardavė bilietų už 2,2 mln. eurų.

Penktadienį „Air Lituanica“ paskutinį kartą skraidins į Amsterdamą, Paryžių ir Taliną bei atgal, po to aštuonias dienas „Air Baltic“ skraidins visais maršrutais: Amsterdamą, Briuselį, Prahą, Miuncheną, Berlyną, Paryžių, Bilundą, Stokholmą ir Taliną.

Bendrovė pranešė, kad su nukentėjusiais keleiviais bus atsiskaitoma pagal Europos Bendrijos reglamentą ir Monrealio konvenciją – neradus kito tinkamo maršruto, bus grąžinami sumokėti pinigai už bilietus. Įmonės akcininkė bendrovė „Start Vilnius“ yra įsipareigojusi užtikrinti atsiskaitymą su keleiviais.

Pasak pranešimo, kelias dienas „Air Lituanica“ dar tarsis su „Air Baltic“ ir ieškos finansinių galimybių, kad keleiviai, kurių skrydžiai buvo suplanuoti po gegužės 30 dienos, galėtų skristi su „Air Baltic“.

Ankstesnė Vilniaus valdžia bandė gelbėti oro bendrovę, prašydama Vyriausybės finansinės ar kitokios paramos, taip pat ieškant strateginio investuotojo. Miestas įmonei neseniai skyrė 6,872 mln. eurų, tačiau būtinų dar 5 mln. eurų naujoji miesto valdžia neketino skirti.

2012 metais, tuometinio mero Artūro Zuoko iniciatyva įkūrus oro bendrovę, tikėtasi, kad 49 proc. jos akcijų įsigis strateginis investuotojas, kurio nepavyko rasti. Savivaldybė turėjo valdyti 34 proc., o 17 proc. akcijų - Lietuvos investuotojai.

„Start Vilnius“ kontroliuojama bendrovė „Air Vilnius Group“ dabar valdo 68,73 proc. Dar 30,51 proc. akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „Air Lituanica Club“, 0,76 proc. - Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.

Bankroto kol kas neinicijuos

Žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro bendrovė „Air Lituanica“ kol kas neplanuoja inicijuoti bankroto, tačiau neatmeta, kad tai gali padaryti jos kreditoriai.

„Kol kas tikrai nėra dar pagrindo inicijuoti, mes turime tam tikrų lėšų numatytai veiklai vykdyti ir stengsimės kiek įmanoma tą veiklą vykdyti“, - spaudos konferencijoje penktadienį pareiškė bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė.

Tačiau, pasak jos, negalima atmesti galimybės, kad dėl bankroto kreipsis bendrovės tiekėjai.

„Kada „Air Lituanica“ bankrutuos - taip, tai yra didelė tikimybė, gal ne šiandien, gal pirmadienį, antradienį kažkoks vienas iš tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto procedūrų iškėlimo. Teismas, remiantis praktika, per kelias dienas gali patvirtinti“, - tikino „Air Lituanica“ atstovė.

Jos teigimu, įmonė pradėjo žlugti dėl pasikeitusios politinės miesto situacijos. Ji tikino, kad bendrovę būtų išgelbėjęs papildomas finansavimas.

„Aviakompanijai per metus reikėjo papildomai 10 mln. eurų, kad ji galėtų vykdyti savo veiklos planą, kaip jis buvo numatytas. Tai jeigu būtų paskirtos šitos lėšos, negalvojant apie gaisro gesinimą, tačiau strategiškai planuojant keletą metų į priekį, tai aviakompanija tikrai būtų galėjusi gyvuoti“, - tikino S.Meškauskaitė.

Pasak jos, „Air Lituanica“ nuostoliai pernai siekė apie 10 mln eurų. Įmonės atstovės teigimu, dvejus metus jai reikėtų po 10 mln. eurų, o nuo 2018 metų - mažiau. Per savaitę įmonės veiklai reikėjo 630 tūkst. eurų, o bilietų ji parduodavo už 450 tūkst. eurų.

„Galiu patvirtinti, kad aviakompanija pati, iš savo skrydžių pardavimo vykdyti pilnai veiklos negalėjo ir dotacijos buvo numatytos, planuotos, tačiau pasikeitus tam tikriems politiniems sprendimams, tos dotacijos yra nutrauktos (...) Per 2012-2013 metus „Air Lituanica“ patyrė apie 5 mln. eurų nuostolių ir nors kol kas mūsų finansinė ataskaita už 2014 metus nėra baigta audituoti ir patvirtinta, tačiau mes skaičiuojame, kad nuostoliai bus apie 10 mln. eurų“, - aiškino ji.

Pagrindiniai įsiskolinimai, anot S.Meškauskaitės, yra už navigacinius mokesčius.

„Kiek šiandien yra lėšų sąskaitoje, tačiau taip, tikrai, skolos yra, - tikslių sumų negaliu pasakyti, bet pagrindiniai įsiskolinimai yra navigaciniai mokesčiai, o visi kiti atsiskaitymai - kuras, kai kurie mokesčiai už keleivius - buvo mokami išankstiniu būdu“, - tikino S.Meškauskaitė.

Pasak jos, 52 darbuotojai kol kas neatleidžiami, jie dirbs su klientais. Visų lėktuvų nuomos sutartys bus nutrauktos artimiausiu metu - tai, anot įmonės atstovės, numatyta sutartyje.

Tai jau antra veiklą nutraukusi Lietuvos oro bendrovė - dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius nutraukė šiuo metu jau bankrutavusi privataus kapitalo oro linijų bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri priklausė Gedimino Žiemelio valdomai investicijų bendrovei „ŽIA valda“ bei kitiems verslininkams.

Signalas dėl bendros rinkos

Beveik dvejus metus veikusios ir pakankamo finansavimo neturėjusios Lietuvos oro bendrovės „Air Lituanica“ veiklos stabdymas yra aiškus signalas, kad Baltijos šalys turėtų laikytis vieningo požiūrio dėl skrydžių, teigia Latvijos „Air Baltic“ vadovas.

„Šiandienos įvykis Vilniuje yra stiprus signalas, kad trys Baltijos valstybės turėtų laikytis vieningo požiūrio į savo aviaciją“, - pranešime teigė „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas (Gausas).

Jo vadovaujama bendrovė perėmė dalį Lietuvos bendrovės skrydžių, ir, pasak M.Grausso, sustiprins savo poziciją Lietuvoje, kurią laiko namų rinka.

„Mūsų namų rinka yra Latvija, Lietuva ir Estija. Mes konsoliduosime ir sustiprinsime savo paslaugas namų rinkoje, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes skelbiame pirmuosius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Vakarų ir Šiaurės Europą šiandien, ir palaipsniui spręsime dėl papildomų skrydžių“, - kalbėjo jis.