- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar kada susimąstėte kaip garsiųjų kompozitorių muzika skambėtų ją grojant netradiciniais etniniais įvairių pasaulio šalių instrumentais? Garsi multiinstrumentininkė Maria Pomianovska metė iššūkį tradicijoms ir groja klasikų klasiko Frederiko Šopeno kūrinius įvairių pasaulio šalių instrumentais.
Ši muzikologė, dainininkė, kompozitorė, pedagogė puikiai įvaldžiusi įvairių šalių muzikos sistemas ir formas. Kaip ji pati sako, „prieš beveik du dešimtmečius prasidėjusi kelionė po pasaulį iki šiol dar nesibaigia. Aš susitinku su žmonėmis, atrandu vis naujus instrumentus, skirtingas grožio, ritmo ir tembro sąvokas. Šie nuolatiniai atradimai ne tik vis dar žavi, bet ir provokuoja užduoti klausimus apie savo tapatybę".
Apie nuolatinius pasaulio muzikos atradimus kalbamės su Maria Pomianovska.
- Nuo ko prasidėjo jūsų muzikos garsų paieškos pasaulyje?
- Mano pirmoji meilė buvo violončelė. Vidurinėje mokykloje ypatingas mano susidomėjimas indų styginiais instrumentais lėmė pasirinkimą persikelti į Indiją ir studijuoti sarangi instrumento grojimo technikas. Mokiausi iš didžiųjų Indijos muzikų Panditas Rama Narayan ir Ustad Sabri Hanojus. Po kelių metų Indijos meno ir kultūros tyrinėjimų, aš pradėjau keliauti po pasaulį - Korėją, Japoniją, Kiniją, Vidurio Rytai, Afrika, Australija ir Sibiras.
- Apkeliavote daugybę muzikine prasme unikalių pasaulio šalių. Ko ieškojote, gal dar ieškote?
- Su laiku man vis labiau ima atrodyti, tarytum kopčiau į kalno viršūnę nuo kurios vis aiškiau galiu matyti savo muzikinę tradiciją, kuri iki tol man buvo nematoma. Jaučiuosi beveik atradusi naująją žemę. Kuo daugiau lankau šalių, tuo dažniau savęs klausiu koks skirtumas mano asmeninio santykio su mano kultūra ir tų žmonių, kuriuos sutikau keliaudama. Kas mus vienija ir kas skiria? Man rūpi ne tik išorinių formų ir spalvų kontekstas, bet ir emocijos, poreikiai ir lūkesčiai, susiję su muzika.
- Kas parvedė jus namo?
- 1992 metais pirmą kartą išgirdau apie išnykusį lenkišką instrumentą suką. Dėka daugelio įdomių aplinkybių man pavyko rekonstruoti ir atgaivinti instrumentą. Šio styginio instrumento ypatinga grojimo technika, grojama pirštų-nagais. Ši technika beveik šimtmetį buvo užmiršta Lenkijoje.
Ilgai ieškojau istoriniuose dokumentuose medžiagos, rėmiausi žodine liaudies tradicija. Labai džiaugiuosi, kad pavyko atkurti net ir šio instrumento repertuarą. Reikia pripažinti, jog šiam ypatingai svarbiam darbui didelės įtakos turėjo jau įgyta patirtis, profesionalus muzikinis išsilavinimas bei ypatingai platus įvairių pasaulio šalių grojimo technikų išmanymas. Taip mano patirtys susijungė į ratą, kai įgytos žinios Indijoje padėjo atkurti visą suka grojimo tradiciją gimtinėje.
- Kaip gimė Šopeno projektas?
- Tai nauja idėja - pasaulinio muzikos susitikimas su Šopeno muzika! 90-tų metų pradžioje man kilo mintis sukurti programą, kurios pagrindu būtų F. Šopeno kūryba. Juk visi žinome - šio kompozitoriaus įkvėpimas - liaudies muzika. Aš norėjau sugriauti nusistovėjusius stereotipus ir pasiūliau jauną žvilgsnį. Groti F. Šopeno kūrinius įvairių pasaulio šalių instrumentais.
- Ar didžiausias šio projekto stimulas buvo viešnagė Japonijoje?
- Vienareikšmiškai. Tai, kad šios šalies žmonės pamilo F. Šopeną, kuris buvo pristatytas visose jos salose, mane paskatino drąsiau eksperimentuoti su muzika ir instrumentais. Kaip tik tuo metu žymiausias šių laikų violončelininkas YoYo Ma paprašė parašyti kelis kūrinius violončelei, sukai ir smuikui bei sugroti drauge. Tai buvo nuostabi meno patirtis ir iššūkis.
Sukūrėme programą „Šopenas Tolimuosiuose Rytuose“, kur šio kompozitoriaus muzika grojama tradiciniais japonų, kinų ir korėjiečių instrumentais. Nuo tada, nesvarbu kur ir su kuo groju visada stengiuosi pateikti F. Šopeno kompozicijas neįprastu būdu. Tai sustiprino mano įsitikinimą, kad tobula muzika gali būti grojama pačiais įvairiausiais instrumentais ir skambės gerai.
- Lietuvos klausytojai taip pat išgirs F. Šopeno kūrinių interpretacijas?
- Taip. Programa „Šopenas penkiuose kontinentuose“ (Chopin on five continents), kurią rugpjūčio 13 dieną turės galimybę išgirsti klausytojai 3-jame Piano.lt vasaros festivalyje Vilniuje yra daugiakultūrinis susitikimas, kurio ašis - F. Šopeno darbai. Šis koncertas - tai siekis suvokti, kodėl lenkų kompozitoriaus Šopeno, gimusio mažame Mazovijos kaimelyje, muzika yra šiandien suprantama ir mėgstamas visame pasaulyje, kodėl ją groja net ir senaisiais, egzotiškai skambančiais įvairių tautų muzikos instrumentais.
Iki susitikimo koncerte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...