- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
-
Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“
XIX amžiuje gyvenęs poliglotas, filosofijos daktaras, publicistas, poetas, keliautojas ir visuomeninis veikėjas Jurgis Zauerveinas (1831–1906) nepelnytai primirštas Lietuvoje, tačiau labai svarbus šalies istorijai.
Iš Vokietijos kilęs J. Zauerveinas daugelį metų gyveno Mažojoje Lietuvoje, gynė lietuvių kalbą ir puoselėjo tautinį sąmoningumą, buvo aktyvus lietuvių judėjimo dalyvis, kūrė lietuvių kalba. Žmonės vis dar gieda pagal jo eiles „Lietuvninkai mes esam gimę“ sukurtą neoficialiu himnu laikomą patriotišką giesmę.
„Kino pavasaryje“ įvyko šios nepaprastos asmenybės gyvenimo istoriją pasakojančios animacinės dokumentikos „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ premjera.
Bendrai lietuvių, lenkų ir norvegų kurto filmo herojus aistringai kovojo už engiamų tautų teisę kalbėti ir rašyti savo gimtąja kalba. Visą gyvenimą jis nepailsdamas keliavo ten, kur labiausiai reikėjo jo pagalbos. Šalia kalbų puoselėjimo Jurgį Zauerveiną visuomet lydėjo ir jaunystėje užgimusi nelaiminga meilė savo mokinei, būsimai Rumunijos karalienei Elžbietai.
Filmą „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ režisavo norvegė Anne Magnussen ir lenkas Paweł Dębski, prodiusavo Živilė Gallego, filmavo – operatorius Gvidas Kovėra.
Kuriant filmą buvo pasirinktas animacinės dokumentikos žanras – filmuota medžiaga derinama su pieštiniais vaizdais. Kūrybinė komanda keliavo po Europą užfiksuoti vietų, kuriose lankėsi Jurgis Zauerveinas, o Lietuvoje filmavo aktorius, kurie vėliau buvo animuoti. Pagrindinį personažą įkūnijo jaunosios kartos aktorius Justas Valinskas, jo mylimąją – Anastasija Marčenkaitė („Ekskursantė“) ir Valda Bičkutė („Tyli Naktis“, „Nereikalingi žmonės“).
„Animacinė dokumentika – Lietuvoje retai sutinkamas dokumentinio kino žanras, kuris džiugina drąsa ir naujų formų paieškomis. Verta susipažinti ir su animacine dokumentika, ir su pagrindinio veikėjo sudėtinga, bet įstabia gyvenimo istorija“, – pristatydama filmą sakė lietuvių filmų programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė.
Po peržiūros filmo režisierė Anne Magnussen atsakė į publikos klausimus.
- Kaip nusprendėte pradėti šį projektą?
- Projektas prasidėjo labai seniai – prieš dešimt metų. Pradžioje maniau, kad tai prasta idėja, juk filmo herojus mirė 1904 metais. Nebuvo išlikę daug medžiagos, tik kelios nuotraukos. Atrodė, kad šį filmą sukurti yra neįmanoma. Po filmo projekto aptarimo Lietuvoje, grįžusi į Norvegiją nusipirkau naujai išleistą knygą apie J. Zauerveiną. Pradėjau skaityti ir viskas susidėliojo.
- Kodėl buvo pasirinkta animacinė dokumentika?
- Labai ilgai užtrukau ieškodama filmo stiliaus. Susitikau su labai daug kalbininkų, istorikų, profesorių. Jie visi buvo sužavėti J. Zauerveino lingvistinėmis žiniomis. Išmonę ir kalbos išmanymą atspindi ir jo slapyvardis – Girėnas. Man ši istorija atrodė tarsi pasaka. Taip pat ir pasaka apie vyrą, kuris tiek daug metų mylėjo fantastišką moterį. Norėjau atrasti būdą, kuris leistų viską sudėti į vieną filmą ir pasakiškai papasakoti. Supratau, jog tai turi būti animacija. Ji man suteikė žaidimo ir eksperimentavimo laisvę. Istorija apie J. Zauerveiną ir princesę Elžbietą yra tokia plati, kad visko į vieną filmą negalėjau įterpti. Buvo sunku, bet turėjau daug ką išmesti. Pavyzdžiui, nusprendžiau vaizduoti tik po vieną svarbų žmogų iš kiekvienos J. Zauerveino aplankytos šalies. Tokių žmonių, kuriuos norėjosi paminėti buvo labai daug, bet filme turėjau pasirinkti. Jo gyvenimo istorija per turtinga vienam filmui. Norėjau, kad istorijos pasakojimas būtų kuo paprastesnis.
- Kur buvo filmuoti filmo kadrai? Kokie buvo didžiausi filmo iššūkiai?
- Kartu su filmo operatoriumi atlikome didžiulį darbą – leidomės į kelionę po Europą. Keliavome po Vokietiją, Norvegiją, Rumuniją filmuoti vietų, kuriose gyveno ir lankėsi Zauerveinas. Šiandien daugelis tų vietų vis dar egzistuoja. Didžioji dauguma filme matomų pastatų ir netgi jų kambarių yra būtent tie, kur buvo apsistojęs Zauerveinas. Taigi filme labai daug tikrų dokumentinių faktų. Daugumą Jurgio ir Elžbietos dialogų paėmėme iš dienoraščių, laiškų ir knygų. Žinoma, scenarijuje jiems teko kiek pagelbėti susišnekėti. Sudėtinga buvo sugalvoti kaip pavaizduoti jo keliones iš vienos šalies į kitą, nes realybėje jis nuolatos keliavo. Supratau, kad būtų labai sudėtinga žiūrėti filmą jeigu tiksliai vaizduotume jo gyvenimą – dvi savaitės Norvegijoje, trys savaitės Vokietijoje, metai Kaliningrade, dvi savaitės Vokietijoje, pusė metų Norvegijoje, tada atgal į Lietuvą ir vėl Vokietiją. Todėl turėjau išsigryninti istoriją, pasirinkti tik svarbiausius jo gyvenimo aspektus. Šis filmas leidžia pajusti Zauerveino gyvenimo skonį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...