Opera „Manon“ į Vilniaus festivalį įpūs prancūziškos dvasios

  • Teksto dydis:

Su kuo Jums asocijuojasi prancūziška dvasia? Greičiausiai su kvepalais, mada ir muzika! Paryžietiškos „gražiosios epochos“ (La Belle Epoque) skambesį įkūnija Jules'io Massenet opera „Manon“, kuri birželio 12 d. ryškiu prancūzišku akcentu paįvairins 20-ojo Vilniaus festivalio programą.

Tačiau į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą atėjusių žiūrovų lauks ir kitos staigmenos. Spektaklio publika turės galimybę ne tik pasigėrėti vienu naujausių ir gražiausių pastarojo sezono LNOBT pastatymų, kurio pagrindinė solistė Viktorija Miškūnaitė už Manon vaidmenį pelnė Geriausios metų solistės ir „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimus.

Teatro lankytojai tik įėję pasiners į lengvabūdišką šventės atmosferą, kurioje galės tiesiogine prasme įkvėpti prancūziško aromato.

Dar iki nuskambant pirmiesiems „Manon“ uvertiūros garsams, saulės nutviekstoje LNOBT fojė sklis prancūziškos šansonos iš antikvarinių gramofonų ir plokštelių, kurie vienam vakarui į teatrą atkeliaus iš privačios kolekcijos.

Spektaklį remiantis Prancūzų institutas Lietuvoje tą vakarą teatre organizuos loteriją, kurios metu galima bus laimėti prancūzų kalbos kursus.

Žinoma, prancūzų kultūra neatsiejama nuo mados. O ji skleidžiasi pačiame „Manon“ spektaklyje: jo režisierius Vincent'as Boussard'as yra ir spektaklio kostiumų dailininkas. Jis yra dirbęs mados srityje, buvo garsaus mados kūrėjo Christiano Lacroix asistentas. V. Boussard'o sukurti „Manon“ kostiumai, stilizuojantys prancūziškąją rokoko dvasią (operos veiksmas vyksta 18 amžiuje), tuo pačiu puikiai įsilieja ir į šiuolaikinio eklektizmo srovę.

V. Boussard'o kostiumai tokie įspūdingi, jog net operos kritikai skiria jiems ne mažiau dėmesio, nei atlikėjams. „Pati nuostabiausia – tarsi žėrintis švelniai rožinis debesis – buvo lėliška Manon suknelė, kurią papildė kailio apsiaustas, žalios pirštinaitės, platus diržas ir žėrintys papuošalai. Dėl tokios suknelės beveik nedvejojant galima bent trumpam palikti kiekvieną kavalierių, tepasiūlantį susisupti į paklodę“, – po premjeros apie vieną iš Manon apdarų rašė kritikė Olga Borščiova.

Operos žinovė turėjo minty spektaklio siužetą: Manon palieka kavalierių de Grijė dėl turtingo gerbėjo. Vis dėlto toks siužeto posūkis – itin prancūziškas. Ne veltui opera „Manon" vadinama lengvabūdiškosios „La Belle Epoque" muzikine kvintesencija.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių