Muzikos mylėtojų laukia multikultūrinį skambesį dovanosiantis vakaras

Apie multikultūrinį skambesį dovanosiantį vakarą sutiko papasakoti jį vesiantis ir muzikuosiantis kompozitorius Algirdas Klova.

Dalijamės kompozitoriaus mintimis.

„Dainų autoriai ir atlikėjai savo kūrinius neretai rašo, žiūrėdami į gamtos reiškinius, remdamiesi istoriniais faktais, meilės nuotykiais, vaikystės prisiminimais. Visgi yra tokių, kurie kūrybai peno semiasi iš savo ir kitų tautų etninės kultūros. Tokius į šį koncertą ir pasikvietėme.

Ne paslaptis, jog egzistuoja daugybė kadaise dainuotų tautosakos kūrinių, tačiau dabar jų muzika dingusi, o gražus tekstas vis dar gyvas. Taigi, kai kurie dainų autoriai ir atlikėjai patys parašo tokiems tekstams muziką, kiti savo kūryboje naudoja liaudies dermiją, ritmiką, melodiką, ieško profesionalių poetų tekstų, kuriuose atsispindi etnika, žmonių buitis, papročiai. Esu dirbęs su daugybę tokių eilėraščių parašiusiu poetu Vladu Braziūnu – drauge su juo išleidome knygą „Iš naminio audimo dainos“ su kompaktiniu disku. Jame klausytojai gali rasti su lietuvių folkloro grupe „Vydraga“ įrašytas liaudies ir mano kurtas melodijas bei V. Braziūno posmus. Taigi, specialiai festivalio TAI – AŠ koncertui „Muzika iš šaknų“ parašiau muziką Vlado Braziūno, Liutauro Degėsio tekstams ir patalkinti pasikviečiau „Vydragą“.

Šiame koncerte taip pat pasirodysiančios Žemynos Trinkūnaitės pažintis su lietuvių liaudies muzika prasidėjo tėvų, žinomų Lietuvos folkloro entuziastų, namuose. Groti koncertinėmis kanklėmis ji mokėsi Balio Dvariono muzikos mokykloje, vėliau kūrė kompozicijas diatoninėms kanklėms, dainavo „VISI“, „Kūlgrinda“ ir Vilniaus dailės akademijos folkloro ansambliuose. 2013 m. jos išleistas kompaktinis diskas „Devynstygės kanklės – 17 kompozicijų“ pakliuvo į vienuolikos netikėčiausių Lietuvos muzikos albumų sąrašą. Ž. Trinkūnaitės kompozicijos originalios, įkvėptos lietuviškų dermių, sąskambių, intonacijų. Ši autorė niekada neužrašo savo kūrinių natomis ant popieriaus – viską atlieka atmintinai, tad kiekvieną kartą jos melodijos skamba vis kitaip, improvizuotai. Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčioje taip pat pasirodysianti Liucija Vaicenavičiūtė – irgi folkloristų vaikas, gražiai dainuojantis, įdomiai kuriantis.

Koncerte skambės autorinė muzika, kurioje juntamos senosios kultūros šaknys. Didžiausiomis žvaigždėmis reikėtų vadinti lenkų kilmės kompozitorių ir atlikėją Mieczislaw Litwinski, besiremiantį lenkų bei rytų kultūros palikimu, besigilinantį į etninio dainavimo, muzikavimo problemas, ir amerikietį Paul Cataldo, kurio kūryba persmelkta american folk & country muzikos stilistiniais elementais. Taip pat girdėsite svečią iš Ukrainos Viktor Pašnik, kurio dainose gausu liaudiškos muzikos dvasios, jis ir akompanuoja sau ne tik gitara, bet ir nacionaliniu instrumentu – bandūra.

Šį festivalio vakarą vesiu aš pats ir pristatysiu savo draugus-bendraminčius.

Koncertas „Muzika iš šaknų“ turėtų sudominti ir jaunus, ir vyresnius klausytojus. Pastaruosius, nes jie dar turi šaknis, jaunus, nes gal jie jas suras...“