„Moralės refleksas“ pradeda rudens sezoną Šiuolaikinio meno centre

Parodas rengianti ir Taivane, ir Vokietijoje kuratorė teigia ekspozicijai Vilniuje surinkusi kūrinių, kuriuose skirtingų kartų menininkai pateikia savo požiūrį, kaip moralizuotojai kartais nulemia kitų žmonių gyvenimą.

Paroda susideda iš dviejų dalių. Viena yra stendai su dokumentais, bylojančiais, kaip moralės klausimai buvo traktuojami vienu ar kitu šimtmečiu per knygas, kita dalis – šešiolikos autorių darbai. Tai menininkų paieškos, originalus jų požiūris į reiškinius, susijusius su morale.

Menininkų požiūris į moralinių vertybių sergėtojus pateikiamas nedidelėse kino salėse. Jos Šiuolaikinio meno centre suprojektuotos kaip salos. Stenduose šalia dokumentų galima rasti ir iš Lietuvos bibliotekų pasiskolintų knygų, kuriose – moralės sergėtojų kruopščiai užtušuoti netinkami vaizdai. Kuratorė sako parodai ieškojusi kūrinių, kuriuose moralės normos nagrinėjamos neliečiant skaudžiausių temų.

„Atrinkdama darbus pastebėjau, kad visais laikais daugiausia engiami buvo trijų grupių žmonės – homoseksualai, moterys ir užsieniečiai. Mes manome, kad visuomenė tobulėja. Bet kai žiūri į istoriją, matai, kad buvo laikotarpių, kai žmonės galvojo itin naujoviškai, būta avangardiškų pokyčių, pažangių idėjų. Tačiau, žiūrėk, po 40 metų kyla karas ir visas progresas nueina perniek. Stresinės situacijos stabdo pažangą ir štai tada iškyla moralės refleksas“, – aiškina parodos kuratorė H. Ballet.

Kuratorė teigia pastebėjusi, kad visuomenė gerai jaučiasi, kai gyvena stabilioje, pasiturinčioje valstybėje. Tada žmonėms moralės klausimai neįdomūs, nesvarbūs.

„Rašiau parodos tekstą ir paminėjau Donaldą Trumpą, nes aiškiai galime matyti, kad jis kursto baimę. Kai bijoma, atsiranda suvokimas, kad tik moralė gali mus išgelbėti. Svarbiausią vaidmenį pradeda vaidinti vertybės“, – sako H. Ballet.

„Kolekcija dėliojasi koliažo principu, galvojant apie autorius, kurie galėtų būtent padėti atskleisti moralės istorijos įdomiausius raidos taškus, bet turbūt, kaip parodos kuratorė minėjo, šitoje parodoje svarbiausia ne parodyti, kad moralės istorija turi tęstinumą, o per kūrinius ir per tyrimą pamėginti papasakoti, atkreipti visuomenės dėmesį į kažkokius tokius užslėptus mechanizmus, kurie veikia kaip kažkokie moralės sergėtojai“, – sako parodos kuratorė Julija Fomina.

Ekspozicijai atrinkti 16 menininkų darbai. Tarp jų tik vienas lietuvis – Linas Jablonskis. Užsukus į Šiuolaikinio meno centrą parodai reikia skirti laiko. Trumpuose filmuose – intriguojančios istorijos, pavyzdžiui, ar rokas galėjo tapti naująja religija, arba kodėl taip keistai atrodo menininkė, bandanti kopijuoti vyro manierą pokalbyje apie moterų teises.

Paroda „Moralės refleksas“ – pradeda rudens sezoną Šiuolaikinio meno centre. Pasak jo vadovo, šiemet atsiras naujovė – centro stipendija jaunajam menininkui.

„Pačių jauniausių menininkų, dar tik studijuojančių ar pabaigusių savo studijas, paroda, bet yra konkursinė paroda, joje bus ir premija, apdovanojimas vienam kūrėjui, ir menininkai kviečiami tie, kurie galbūt tik  pradeda savo karjerą“, – kviečia Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.

Vadovo teigimu, pastebėję, kad Jaunojo tapytojo prizas pritraukia daug jaunų gabių tapytojų, Šiuolaikinio meno centras tikisi, jog ir jų prizas taps tradicinis ir padės jauniems kūrėjams.