Meno mugė „ARTVilnius“: menas ateina į gyvenimą

  • Teksto dydis:

Vilniuje, LITEXPO parodų centre, jau penktąjį kartą vyko didžiausia Baltijos šalyse šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS’14. 

Šįkart mugė galėjo pasididžiuoti kur kas didesniu dalyvių skaičiumi: dalyvavo 65 galerijos iš 18 pasaulio šalių. Per penkias mugės dienas vyko ne tik intensyvus galerininkų, menininkų ir kolekcininkų apsikeitimas kontaktiniais duomenimis, buvo mezgamos pažintys ir kuriami bendri projektai ateičiai, bet ir prekiaujama.

Komercine prasme ARTVILNIUS‘14 nenusileido praėjusių metų mugei – parduota daugiau kaip140 kūrinių daugiau kaip už 600 000 litų, o dėl kai kurių darbų derybos dar tebevyksta.

Parduoti tiek lietuvių dailės klasikų Vytauto Kasiulio, Adomo Galdiko, Andriaus Puipos, Leono Lagausko darbai, tiek ir jaunų autorių – Eglės Karpavičiūtės, Lauros Grybkauskaitės kūriniai. Kaip visuomet, didelio kolekcininkų ir žiūrovų dėmesio susilaukė ukrainiečių galerija „Tsekh“.

Deramai įvertinti buvo ir mugės prizininkai: nupirktas geriausia menininke išrinktos Eglės Ridikaitės darbas „Bobutas skarela“ (VDA tekstilės galerija „Artifex“) ir geriausių fotografijų autoriaus, menininko iš Baltarusijos Igorio Savchenko darbai (galerija „Y“). Geriausia mugės galerija žiuri komisija pripažino galeriją „Wolkonsky“ iš Miuncheno (Vokietija), geriausiu jaunuoju menininku – skulptorių Andrių Pukį (nominaciją įsteigė ir 1000 EU premiją skyrė mugės mecenatas, advokatų kontora „RaidlaLejins&Norcous“).

Didžiausios komercinės sėkmės sulaukė lietuvių galerijos „Aukso pjūvis“, „Menų tiltas“, „Arka“, „Artifex“, mobili galerija „Gaidys“, Klaipėdos galerija, pardavusios daugiausia kūrinių. Tačiau dalyviai iš užsienio taip pat negalėjo skųstis dėmesio stoka: nupirkti darbai iš galerijų IAGA (Rumunija), „Karavan“ (Prancūzija“, „Unlimited Grain Gallery“ (Nyderlandai), „Galeria Stalowa“ (Lenkija), galerijos „SODA“ (Slovakija), „Ural vision gallery“ (Rusija). Perkami buvo Rūtos Jusionytės, Alono Štelmano, Eglės Ulčickaitės, Eglės Karpavičiūtės, Audronės Petrašiūnaitės, Edvardo Racevičiaus, Lino Liandzbergio, Egidijaus Rudinsko, Dano Aleksos ir kitų autorių kūriniai.

Kaip visuomet, vertinant dalyvius, aktyviai dalyvavo ir žiūrovai, kuriems ši galimybė nulemti vieno ar kito menininko populiarumą, atiduodant savo balsą, gerokai padidina mugės patrauklumą, o menininkams tai – proga pasitikrinti savo vertę publikos akyse. Šiemet populiariausiu menininku, žiūrovų akimis, tapo Saulius Vaitiekūnas (galerija „Terra recognita“), pristatęs bene efektingiausią mugės kūrinį „Žalia giria, balta jūra“, o geriausia galerija žiūrovai pripažino POST galeriją (Kaunas).

Atskiro dėmesio susilaukė ir projektų salė, kur buvo eksponuoti privačiose kolekcijose esantys kūriniai: Lewben Art Foundation pristatė Kęstutį Zapkų,  Žilviną Kempiną, Patriciją Jurkšaitytę, Ray Bartkų, Aidą Bareikį, mugės kūrybos direktoriaus Erico Schlosserio ir Jeffo Coveno kuruota Antano Sutkaus fotografijų paroda „Moteris“, Svajonės ir Pauliaus Stanikas instaliacija „ And I don‘t know how to slow it down“  bei Jono Meko vizualiųjų menų centro  transliuojamas radijas „Flux‘in‘air“.

Iš viso mugę aplankė beveik 19 000 žiūrovų, darbus pirko kolekcininkai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos, Estijos ir kitų valstybių. Į mugę atvyko daug žinomų verslininkų, politikų, menininkų.  Pasak mugės vadovės Dianos Stomienės  "Visame pasaulyje meno ir verslo santykiai glaudžiai susiję: verslininkai dažnai tampa meno kūrinių kolekcininkais ir į šią sritį investuoja didžiules sumas. Galiu pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje ši tendencija tampa ryškesnė, o meno parodos pritraukia vis didesnį verslo atstovų dėmesį“ . Šiais metais mugės metu vyko mecenato „Raidla Lejins&Norcous” ir rėmėjo UAB „Krasta Auto“ organizuotas verslo klientų vakaras, kurio metu buvo pristatytas naujausias BMW automobilio modelis.

Mugės iniciatorė ir ilgametė organizatorė Dianos Stomienė teigia, kad prie gerų mugės rezultatų prisidėjo projektu patikėję rėmėjai ir partneriai, kurių vis gausėja, profesionalus mugės architektų „Processoffice“ darbas, nuo kurio nepaprastai priklausė bendras mugės vaizdas ir jos vizualinis patrauklumas. Tačiau kaip visuomet, svarbiausias mugės sėkmės garantas buvo ir tebėra įdomios ir kokybiškos galerijų parengtos ekspozicijos bei aukšto meninio lygio kūriniai. Mugės organizatoriams šiemet vėl talkino savanoriai ir praktikantai iš Vilniaus dailės akademijos.

Mugės kūrybos direktorius, kuratorius Eric Schlosser savo įžanginiame žodyje kataloge teigė: „meno mugė ARTVILNIUS pristato meno kūrinius iš viso pasaulio ir jums tereikia juos „įsileisti“ į savo gyvenimą“. Gerokai pagausėjęs dalyvaujančių galerijų ir lankytojų skaičius rodo, kad mugė tampa vis svarbesnė kultūrinio Lietuvos gyvenimo dalimi. Kad Vilnius pamažu, bet atkakliai įsitvirtina tarptautiniame meno mugių žemėlapyje, o mugė įgauna savo unikalų veidą. Kad vis daugiau žmonių yra pasiruošę įsileisti meną į savo namus, o tai ir yra pagrindinis meno mugės siekimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių