Mažiau žinomas Vilnius: susipažinkite su žavinga Rasų kolonija

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ tęsia pasakojimų ciklą apie Vilniuje esančius mažiau žinomus išskirtinius architektūros ansamblius. Šį kartą kviečia nusikelti į Rasų koloniją – dar XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Vilniuje sukurtą vieną pirmųjų miesto mikrorajonų.

Kaip ir kitų kvartalų, Rasų kolonijos statybą inicijavo Žemės ūkio banko vadovas Juozapas Montvila, namus projektavo architektai Vladislovas Stipulkovskis ir Augustas Kleinas. Kvartalas pastatytas 1898–1902 m.

Gyvenamųjų namų komplekse yra 30 namų. Gatvės sudaro stačiakampį, jos išdėstytos pagal pasaulio kryptis.

„Kvartalas sudaro taisyklingą stačiakampį, orientuotas tiksliai pagal kryptis. <...> Tos gatvės – vienas iš unikalių atvejų, nes dvi gatvės išlaikė pavadinimus nuo jų suteikimo XIX amžiaus pabaigoje, tai – Vitebsko ir Baltstogės gatvės. O Švenčionių gatvė iš pradžių buvo vadinama Radomo, Melagėnų – Mogiliovo“, – pasakoja istorikas dr. Valdas Selenis.

A. Kleinas Rasų kolonijoje projektavo brangesnius namus su daugiašlaičiais stogais, medžio detalėmis, primenančiomis šveicariškas vilas, neoklasicistiniu dekoru. Juose gyveno labiau pasiturintys vilniečiai. V. Stipulkovskio namai – pigesni, paprastesnio plano, juose daugiausia gyveno valstybės tarnautojai. Kvartale išsiskiria Aleksandro Mušnikovo vila (jis buvo žymiausias Rusijos imperjos karinės teisės žinovas) – dviaukštis pastatas su pusrūsiu ir daugiašlaičiu skardiniu stogu.

Namų projektams įtaką darė tuo metu Vakarų Europoje populiari miesto sodo idėja. Prie kiekvieno namo, suskirstytuose į mažesnius butus, – uždari kiemeliai, kuriuose auginamos gėlės, medeliai.

Rasų kolonijoje gyveno ir žymių žmonių: vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų Stanislovas Filibertas Fleris (Stanislaw Filibert Fleury), rašytojo Vladimiro Nabokovo giminaitės, architekto Antano Vivulskio pusseserė.

Beje, karo metais kvartalas išgyveno tragiškų įvykių.

„Aptikau dienoraštyje, kad 1915 rugpjūčio 16 dieną, 6 valandą, Švenčionių gatvės pabaigoje, kuri susikerta su Vitebsko gatve, sprogo iš vokiečių lėktuvo numesta bomba, kuri paskleidė labai daug kulkų į įvairiais puses ir išdužo visi namų langai, suvarpytos tvoros, sienos. Gerai tik tas, kad buvo 6 valando ryto ir nieko aplinkui nebuvo. Tie lėktuvai buvo apšaudyti iš kartečių rusų artilerijos ir tos kartečės sužeidė mergaitę bei moterį, ėjusias gatve“, – pasakoja V. Selenis.

Istoriko nuomone, Rasų kolonija – vienas iš Vilniaus rajonų, kuris mažiausiai keitėsi. Čia ir toliau gyvena pirmųjų gyventojų palikuoniai, per šimtmetį drastiškai nepakito ir kvartalo architektūra.

Daugiau apie tai – Luko Šniolio reportaže.

Taip pat kviečiame skaityti LRT RADIJO pasakojimą apie Rasų koloniją.

Ankstesnį ciklo pasakojimą apie Montvilos koloniją Lukiškėse galite rasti čia.


Šiame straipsnyje: rasų kolonijaVilniusekskursija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių