- Rūta Šetikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sulaikytas kvėpavimas, apskaičiuotas kiekvienas milimetras, nuo įtampos tvinksintys smilkiniai, suremti žvilgsniai. Žodžiais apibūdinti kovos menų sceną paprasta, o jei pamėgintume tai sugroti?
Šveicarų pianistas Nikas Bärtschas pabandė ir net pavadino neseniai išleistą savo grupės "Nik Bärtsch’s Ronin" albumą kovos menų terminu "Awase", reiškiantį kartu judančias energijas.
Muzikos roninai
Kaip tai skamba? Tiksliai, šaltai, preciziškai. Kokia tai muzika? Svyravimas tarp džiazo, minimalizmo, fanko, groove, roko, japonų meditacinės ir klasikinės muzikos. Grupės lyderis ir kompozicijų autorius N.Bärtschas savo kūrybą apibūdina kaip "zen funk" arba "ritual groove", bet iš esmės "Nik Bärtsch’s Ronin" muzika pati savaime yra tarsi žanras, sujungiantis visus ką tik išvardytus garsų elementus.
12 albumų išleidęs ir pasaulinę šlovę pelnęs N.Bärtschas ne veltui ir savo grupės pavadinimą susiejo su roninais: taip Japonijoje vadinti samurajai, neturintys šeimininko. Anot pianisto, šiandien roninams tinkamas laisvai samdomo menininko terminas: visi muzikantai groja kartu paprasčiausiai dėl to, kad jiems gera tai daryti.
"Vienintelis dalykas, kam tarnaujame, yra pati muzika", – sakė N.Bärtschas. Pagarba, įsipareigojimas, bendrystė ir atsakomybė už savo veiksmus – taip veikia grupė. "Mes – tarsi mandagūs radikalai, atiduodantys save iki paskutinio mirksnio muzikai ir kartu gebantys žvelgti į save su ironija. Tokie mes – ištikimi sau ir tarnaujantys kūrybai", – teigė menininkas.
Iki klavišo spustelėjimo
Kovos menai darė didelę įtaką "N.Bärtsch’s Ronin" estetikos formavimuisi. Pianistas – aistringas aikido praktikuotojas, todėl jo roninai – saksofonu ir klarnetu grojantis Sha, būgnininkas Kasparas Rastas ir bosinės gitaros virtuozas Thomy Jordis – nuostabiai išpildo grakščias kompozicijas ir dėlioja meditacinę garsų mozaiką.
Kritikų dažniausiai džiazo stiliui priskiriama grupė kuria absoliučiai kitokią muziką, nei galėtume įsivaizduoti. Čia negirdime improvizacijos ir ryškių solo partijų: viskas apskaičiuota iki paskutinės sekundės, sustyguota iki trumpiausio klavišo spustelėjimo ar gitaros stygos virptelėjimo. Prie tradicinio džiazo įpratę žmonės aikteli išgirdę "Nik Bärtsch’s Ronin" muziką.
N.Bärtschas sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve'as Reichas, Mortonas Feldmanas, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika.
Vizitinė šios šveicarų grupės kortelė – ritmiškumas, minimalizmas ir labai lėtai augantis tempas, galiausiai pasiekiantis dūžtančią kulminaciją. O tada ratas apsisuka – ir vėl viskas iš naujo. Toks repetityvumas ir nuolatinė savirefleksija konstruojami pasikartojančiais motyvais, kuriuose ypač ryški ritminė sekcija.
Ironiška, jog vaikystėje kvarteto lyderis muzikos mokykloje buvo išvadintas netalentingu, taigi turėjo lankyti privačias pamokas. Septynerių metų N.Bärtschas ėmė mokytis perkusijos (nes bandydavo ritmą išgauti iš visų įmanomų objektų – pradedant baldais ir baigiant peleninėmis), o po poros metų sėdo prie pianino, užsinorėjęs išmokti groti "boogie-woogie".
Galiausiai, sulaukęs 16 metų, ėmė domėtis klasikine muzika, baigė Ciuricho aukštąją muzikos mokyklą ir konservatoriją, o vėliau – dar ir filosofijos bei lingvistikos studijas.
Pats N.Bärtschas sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve'as Reichas, Mortonas Feldmanas, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika. Sudėlioję visas šias detales – filosofiją, garso paieškas, minimalizmą, Rytų dvasią ir inteligentišką savikontrolę, žvelgiame į nuostabų ritminės muzikos paveikslą, nutapytą be galo talentingo šveicarų ketvertuko.
Teorija ir praktika
Paskutiniuosius šešis albumus N.Bärtschas išleido prestižinėje džiazo bei klasikinės muzikos leidykloje "ECM Records". "Visada troškau mokytis muzikos ne tiek teoriškai, kiek iš žmonių, turinčių daugybę patirties muzikos sferoje. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug pasaulyje yra dalykų, kurių mokykloje jūsų niekas neišmokys. Reikia mokytis iš geriausių", – sakė jis. Todėl pianistas kaip vieną didžiausių įtakų jam padariusį asmenį įvardija "ECM Records" vadovą, muzikos prodiuserį Manfredą Eicherį.
Anot N.Bärtscho, tik pradėję dirbti su leidykla, muzikantai nežinojo, kur tai nuves: atrodo, gali atvykti stropiai pasiruošęs, bet nenutuoki, į kurią pusę muziką nuves įrašinėjimas. Tuo M.Eicheris ir ypatingas – sugebėjimu įkvėpti rizikuoti ir "perlipti" per save.
"Muzika turi tą neįvardijamai mistinę galią perteikti nuotaikas, emocijas ir energiją. O energija gali būti stipri, jausminga, subtili ir gili tuo pačiu metu. Kūrybos procesas, koncertai, įrašinėjimas ir muzikos prodiusavimas yra tikra gyvenimo šventė. Šventė, kuri pagrįsta bendryste ir individualiu darbu tuo pačiu metu", – sakė pianistas.
Šią kvarteto kuriamą džiaugsmo šventę pripažįsta visas džiazo pasaulis: grupės koncertų bilietai akimirksniu iššluojami. "Nik Bärtsch’s Ronin" grupę garbina ne tik Europa, bet ir JAV bei Azijos šalys.
Kas? Vienintelis "Nik Bärtsch’s Ronin" koncertas Baltijos šalyse.
Kada? Kovo 2 d. 20 val.
Kur? "Vaidilos" teatre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...