Koncerte „Laudate Dominum“ – vargonų meditacijos ir vasariška nuotaika

Koncerto programoje skambės Dietericho Buxtehudės Preliudas, fuga ir čiakona C-dur, BuxWV 136, Cesaro Francko Preliudas, fuga ir variacija, Vido Pinkevičiaus Festive Processional, Op. 39, Ludwigo van Beethoveno „Adagio“ (liet. „Ramiai“), Ado Wammeso „Wave“ (liet. „Banga“), V. Pinkevičiaus Fantazija M. K. Čiurlionio temomis, Carlottos Ferrari Preludio sentimentale e fuga (liet. „Jausmingas preliudas ir fuga“) ir Hanso Leo Hasslerio „Laudate Dominum“ (liet. „Šlovinkite Viešpatį“).

Pasak V. Pinkevičiaus, jam šiame koncerte smagiausia yra groti L. van Beethoveno „Adagio“ transkripciją vargonų duetui.

„Nesvarbu, ar su Aušra šį kūrinį repetuojame didžiausiais Lietuvos vargonais ar dešimtmečiais nederintu pianinu kaimo sodyboje, iš jo sklinda tokia maloni nuotaika, kuri teigiamai veikia net šunis. Vos tik pasigirsdavo Beethoveno garsai, už nugaros tuoj pasirodydavo mūsų kalytė ir visaip rodydavo, kad norėtų prie mūsų prisijungti. Tačiau kaukti, deja, ji dar neišmoko.“ – šypsosi vargonininkas.

Anot A. Motūzaitės-Pinkevičienės, jai labiausiai patinka dabarties olandų kompozitoriaus A. Wammeso ciklas „Wave“:

„Bangos“ garsai tikrai užburia. Atrodo, kad guli valtyje, kur aplinkui tik vanduo, vasaros kaitra ir saulė. Žodžiu, tikros atostogos. Be to, kuo toliau, tuo labiau mėgaujuosi mums dedikuotu italų kompozitorės C. Ferrari Sentimentaliu preliudu ir fuga. Subtilus nuolatinis vienos temos varijavimas įveda į savotišką transą,“ – spindinčiomis akimis pasakojo vargonininkė.

Kaip pasakojo P. Grigonis, grojant ir klausantis C. Francko Preliudo, fugos ir variacijos, galima pamiršti viską pasaulyje.

„Po energingos ir saikingai dramatiškos fugos, magiška variacija sugrąžina elegišką preliudo nuotaiką. Draugai yra man sakę, kad kai kurie bažnyčioje esantys žmonės tuo metu nugrimzta į tikrą meditaciją ir dažniausiai klausosi užmerktomis akimis. Nežinau, ar tai priklauso nuo užburiančio obojaus registro ar švelnių harmonijų, bet norėčiau, kad taip įvyktų ir šiame koncerte,“ – svajoja vargonininkas.

Šeimyninio Pinkevičių vargonų dueto narių muzikiniai keliai glaudžiai susiję – tiek Vidas, tiek Aušra studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2001-2003 m.  – Rytų Mičigano universitete (JAV), kur abu įgijo Humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. drauge baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur apsigynė Muzikos menų daktaro laipsnius. Ypatinga dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės domėjimosi sritis – XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J. S. Bachas, o V. Pinkevičius yra aktyvus vargonų ir improvizacijos meno populiarintojas. Abu Pinkevičiai taip pat dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir yra Vilniaus universiteto vargonininkai.

P. Grigonis muzikinį kelią pradėjo 1989 m. Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokykloje „Varpelis“, kur mokėsi iki 1997-ųjų. 2004 m. Vilniaus universitete įgijo teisės magistro laipsnį. 2006-aisiais pradėjo privačias vargonų pamokas pas dr. Vidą Pinkevičių, 2007 m. - vargonuoti Vilniaus Šv. Kryžiaus (bonifratrų) bažnyčioje. Tais pačiais metais drauge su V. Pinkevičiumi ir A. Motūzaite-Pinkevičiene įsteigė Nacionalinę vargonininkų asociaciją ir tapo jos viceprezidentu. 2008 m. II-ajame Jono Žuko vargonininkų konkurse pelnė III premiją. 2007-2010 m. P. Grigonis vedė edukacines vargonų demonstracijas „Pažinkite instrumentų karalių“ daugelyje Lietuvos bažnyčių, dalyvavo prof. Lorenzo Ghielmi (2013 m., Vilnius), prof. Sophie-Véronique Cauchefer-Choplin (2014 m., Paryžius), prof. Maris Sirmais (2015 m., Kaunas), Juan Carlos Asensio (2016 m., Marijampolė) ir kt. meistriškumo kursuose vargonininkams ir bažnyčių muzikams. Nuo 2014 m. P. Grigonis vargonuoja Vilniaus Šv. Juozapo parapijoje, vadovauja dviem parapijos vokaliniams ansambliams. Nuo 2017 m. jis yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narys bei iždininkas ir Amerikos vargonininkų gildijos (American Guild of Organists / AGO) narys.