- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio 27 dieną, 20.30 val., K. Sirvydo skvere (prie Prancūzijos ambasados) Vilniuje po atviru dangumi atidaroma skulptoriaus Juozo Ruzgo meninė ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė".
Jaukių šviesų apsuptyje išvysite keturias balto marmuro skulptūras, o K. Sirvydo skvere esančių pastatų ansamblį papuoš netikėtos menininko darbų projekcijos.
Ekspozicija veiks nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 7 d. Projekcijos bus demonstruojamos ekspozicijos metu kas vakarą 21 val.
1961 m. Juozas Ruzgas padovanojo Lietuvai undinėlę. Taip vadinama Nidoje pastatyta bronzinė skulptūra „Svajoklė", parimusi Lietuvos kontūrus primenančio baseinėlio viduryje. Po daugybės metų, 2014 m., skulptorius įgyvendino vieną iš savo didžiųjų svajonių - Nidoje pastatė trijų metrų bronzinę skulptūrą „Neringa", vaizduojančią mitologinę milžinę ant jūros bangos.
Menininkas turi daugybę idėjų, kurios laukia, kada bus įgyvendintos. Viena iš didžiausių, ilgiausiai brandintų - skulptūra „Santaka", kurią J. Ruzgas svajoja pastatyti Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Iki šiol prikurta daugybė šios skulptūros variantų, vaizduojančių dviejų jėgų pasipriešinimą, o kartu ir sąjungą-santuoką. Viena „Santakos" variacija šiuo metu stovi Visuomenės harmonizavimo parke Prienų raj., Vaizgakiemyje.
Skulptūrą „Vaivorykštė", simbolizuojančią draugystės tiltą tarp Kauno ir Vilniaus, menininkas norėtų matyti stovinčią šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Juozo Ruzgo namuose savo naujų namų laukia ir bronzinė „Gunda". Ją menininkas įsivaizduoja Druskininkų ar Birštono kurortuose.
Vis dėlto geriausiai Juozą Ruzgą pažįsta kauniečiai. Menininkas savo gimtajam miestui sukūrė net trylika monumentalių darbų: „Perkūnas" (1967), „Plazma" (1972), „Šiluma" (1973), „Skalbėjėlė" (1976-1978), „Mūsų vandenys" (1978), „Palangos Juzė" (1978), „Merkurijus" (1983), „Undinė" (1984), „Mergaitė su balandžiu" (1985), „Ieva" (1987), „Hermis" (1994), „Vytautas Didysis" (1997), „Gabija" (2006).
Pagrindinės menininko kūrybos temos - moters kūno paslaptys, darbo ir buities siužetai, mitiniai ir istoriniai motyvai.
„Mano kūryboje dominuoja romantizmas. Kurdamas siekiu gėrio ir grožio. Harmonijos idealą randu gamtoje: čia spalvos, formos ir struktūros nuostabiai dera. Žmogus turi siekti darnos, nes pats yra Didžiosios Gamtos dalis. Menininko paskirtis - idėją, mintį, emociją perteikti taip, kad kūrinys taptų ilgaamžis", - teigia Juozas Ruzgas.
Juozo Ruzgo kūrybos kelyje - ne tik smulkiosios plastikos darbai, monumentalioji skulptūra, kalto vario reljefai, bet ir fotografija, kinas. Jis sukūrė pirmą Lietuvoje mėgėjišką filmą „Stipendija juokiasi" (1956), pirmasis įamžino lietuviškos estrados bandymus filme „Kartais pavasarį" (1957), sukūrė istorinį dokumentinį filmą „Po Sausio 13-osios" (1998). Menininkas taip pat buvo pirmosios Lietuvos televizijos komandos narys, televizijos dailininkas ir operatorius. Šiuo metu jis tikisi užbaigti filmą „Jie išgelbėjo pasaulį" apie lietuvius, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Filmui medžiagą autorius renka jau 20 metų.
2014 m. išleista Juozo Ruzgo kūrybos apžvalgos knyga „Grožio beieškant".
Meninė ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė", pristatoma pačioje Vilniaus širdyje, pakvies visus pajausti grožį. Grožis priverčia širdį suspurdėti ir plakti dažniau. Jis priverčia nusišypsoti. Jis uždega. Ateikite. Įsižiūrėkite. Pajuskite...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...