Išskirtinėje parodoje – bandymai tamsoje surasti žibintuvėlį

Šiame projekte šešėliai tyrinėjami kaip socialiniai bei vidinės jausenos paribio reiškiniai. Tos situacijos, kada patyrimai, išoriškai (statistiškai) blankiai pastebimi, o vidiniame pasaulyje –tai svarbūs išgyvenimai, lyg lūžis naujai kelionei. Pagrindiniai ieškojimai kūriniuose buvo įtakoti socialinių reiškinių, rastų objektų (nereikalingi žaislai, el. šlamštas, gyvūnai įkalinti laike, kt. ) ir vidinio pasaulio jausenos (saviraiškos išlaisvinimas, pokalbis su dievais, girdimi šnabždesiai), kurias menininkai fiksuoja, perkuria ir interpretuoja. Ne paskutinį vaidmenį čia turi ir šešėlis. Žmogaus smegenys irgi dirba su bangomis: pereina sienas, sukuria mintis ir visokius vaizdus, netgi šešėlius. Smegenys pirma sugalvoja šešėlius, o paskui ir jų daiktus. Tokia smegenų veikla vadinama kūryba. Meno kūriniai, kaip šalutinis smegenų veiklos efektas, yra minčių šešėliai. Menas negali atsirasti be šešėlio ir smegenų. Kiekvienam autoriui šešėlis svarbus tiek, kiek pažymi su juo susijusį objektą. Vibracijos, pokalbiai su išorėje neregimais, tik suvokėjo vaizduotėje egzistuojančiais dariniais yra kur kas svarbesni ne pats juos sukėlęs objektas. Tas neregimas, bet esminę reikšmę turtintis objekto apvalkalas laikomas jo šešėliu. Nerealizuotų, potencialių kūrybinių idėjų migla apgaubia ir sulieja objektą ir jo šešėlį... Šita supaprastinta schema galėtų padėti žiūrovui rasti tą žibintuvėlį, kurį autoriai paliko tamsiame kambaryje.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga Vilniuje organizuoja pirmąjį galerijų savaitgalį, kurio tikslas suvienyti šiuolaikinio meno projektus pristatančias erdves ir pritraukti į renginius platesnę nei įprastai lankytojų auditoriją. Šv. Jono gatvės galerijoje vykstanti paroda „Šešėliai“ dalyvauja šio projekto programoje.