Festivalį vainikuos E. Nekrošiaus „Vėlinės“

Iki pat spalio 30-osios vykstantį Vilniaus tarptautinį teatro festivalį "Sirenos" užbaigs į sostinę atvežamas režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis "Vėlinės".

Spalio 29 ir 30 d. spektaklis, į Vilnių atvežamas kartu su partneriais Adomo Mickevičiaus institutu, Varšuvos nacionaliniu teatru, "Orlen Lietuva" ir Lenkijos institutu Vilniuje, bus parodytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Skirtingos reakcijos

Nuo kontroversiškų atsiliepimų iki kritikų liaupsių – taip prieš dvejus metus pagal Adomo Mickevičiaus opusą Varšuvos nacionaliniame teatre pastatytas spektaklis buvo sutiktas kaimyninėje valstybėje. Premjera iš karto sulaukė audringų teatrinės visuomenės reakcijų, atsiliepimai spaudoje buvo dviprasmiški ir aštrūs, tarsi būtų vienintelis teisingas būdas statyti A.Mickevičių, ir tas būdas ne visai suprantamas atvykėliui lietuviui.

Mėnesinis lenkų žurnalas "Teatr" pripažino "Vėlines" geriausiu 2015–2016 m. Lenkijos teatro sezono spektakliu. Įtakingiausio Lenkijos teatro žurnalo vyriausiasis redaktorius Jacekas Kopcińskis taip pat pranešė, kad lietuvių režisieriaus sukurtam spektakliui skiriamas Konrado Swinarskio apdovanojimas.

Premjera iš karto sulaukė audringų teatrinės visuomenės reakcijų, atsiliepimai spaudoje buvo dviprasmiški ir aštrūs.

E.Nekrošius yra vienas iš nedaugelio, gavusių šį apdovanojimą daugiau nei kartą. 1997 m. geriausiu sezono spektakliu buvo išrinktas jo "Hamletas", kuris buvo pristatytas tų metų Torūnės festivalyje "Kontakt". Be to, E.Nekrošius – vienintelis užsienietis, kuriam skirtas K.Swinarskio apdovanojimas. Lenkijos teatro kritikai liko sužavėti lietuvių teatro legendos genijaus ir jo gebėjimo pateikti unikalią, plačią bei netikėtą interpretacijų gausą chrestomatiniam dviejų tautų kūriniui.

Rebusas po rebuso

"Spektaklis ilgas, turtingas įvaizdžių – tarsi mitinės trigonometrijos lygtis, pilna nežinomųjų ir pamirštų simbolių, kurie užkabina sąmonės klausą, meta į jausmų šulinį archetipo sprogmenį ir toli palieka uždususį protą, besivejantį rebusą po rebuso, asociaciją po asociacijos", – savo įspūdžiais po Lenkijoje matyto lietuvių režisieriaus kūrinio lietuvių spaudoje dalijosi jo mokinė, aktorė Julija Šatkauskaitė.

Poetinė A.Mickevičiaus drama, interpretuojama E.Nekrošiaus, išsiskiria dvasingumu, apeigų galia, atsakomybės visuomenei, nacionaliniais ir egzistenciniais bei asmenybės tragedijos aspektais. E.Nekrošiaus "Vėlinės" – tai spektaklis apie tai, su kuo susiduria filosofija, menas, kultūra ir religija jau tūkstančius metų. Apie Dievo paieškas ir bėgantį laiką.

Žymus lenkų teatro kritikas Łukaszas Drewniakas apie spektaklį rašo: "Nekrošiaus pasauliai knibždėte knibžda reikšmių ir begalinių asociacijų. Kiekvienas daiktas, kiekvienas gestas perkuriamas ir ta naująja forma apkrečia paskesnius, kurie taip pat keičiasi. Tai upokšnis, srovenantis per labirintą, bet nevedantis tiesiai prie tikslo, prie vaizdų raizgalynės šerdies. Jau manome, kad šį tą žinome, kad jau susidėliojome sceninius rekvizitus, o tuo tarpu viena scena vėl viską apverčia aukštyn kojomis."

Ypač vilnietiškas darbas

E.Nekrošiaus "Vėlinės" – karčiai ironiškas reginys, išlaikantis stiprų ryšį tarp to, kas visuotina, ir to, kas lokalu. Visas spektaklis vyksta Zbigniewo Pronaszkos sukurto paminklo A.Mickevičiui, stovėjusio Vilniuje, šešėlyje, ir nors statytas lenkiškajai publikai, "Vėlinės" – ypatingai lietuviškas ir vilnietiškas darbas.

Dėl šios priežasties spektaklio rodymas festivalio "Sirenos" metu Vilniuje tampa dar simboliškesnis ir reikšmingesnis. Duobėmis paženklintoje scenoje, tarsi nebyliai sufleruojančioje bet kurią akimirką nutiksiantį įpuolimą į kitą pasaulį, meistriškai skleidžiasi pagrindinis spektaklio motyvas – gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas, jų pasaulių susijungimas kiekvienoje akimirkoje, netgi tada, kai tai tampa grotesku ir pažeidžia tvarką, kai to mažiausiai tikimės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių