Atkurtos Lietuvos 100-mečio išvakarėse – konkurso sugrįžimas

  • Teksto dydis:

Atkurtos Lietuvos 100-mečio išvakarėse į mūsų krašto muzikinę padangę po kelių dešimtmečių pertraukos sugrįžta tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas.

Spalio 24–27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje varžysis jaunieji dirigentai iš įvairių Europos šalių, talkinami net trijų chorų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro, valstybinio choro „Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“. Po ilgos pertraukos atgimstantis konkursas – svarbus Lietuvos chorinės muzikos kultūros įvykis.

Kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas Juozas Naujalis (1869–1934) – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje. J. Naujalio kūryba ir įvairialypė muzikinė veikla padėjo pagrindus profesionaliai lietuvių tautinei muzikai. Pasak III tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso organizatoriaus, choro dirigento, LMTA docento Dainiaus Puišio: „Lietuvos dainų šventės 1924 m. rengėjas ir dirigentas Juozas Naujalis dar XIX ir XX amžių sandūroje nubrėžė tas muzikinės kultūros gaires, kurios lieka svarbios ir aktualios šių dienų menininkams – choro dirigentams, kompozitoriams, pedagogams.“

III tarptautinis J. Naujalio choro dirigentų konkursas sugrįžta į Lietuvos muzikinę padangę po daugiau nei 20 metų pertraukos. Pirmieji J. Naujalio vardiniai konkursai buvo surengti 1990 ir 1994 m. ir žymėjo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir įtvirtinimo laikmetį. Iki tol daugelį metų vyko respublikiniai choro dirigentų konkursai, tačiau 1990-aisiais, kai J. Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“ skambėjo ne tik koncertų salėse, bet ir miestų aikštėse, natūraliai kilo mintis suteikti konkursui muzikos patriarcho vardą. Juozo Naujalio konkurso iniciatorius buvo tuometinės Valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vedėjas, profesorius Lionginas Abarius.

Pirmajame J. Naujalio choro dirigentų konkurse 1990 m. varžėsi Vilniaus, Rygos, Talino ir tuometinio Leningrado aukštųjų mokyklų studentai. Prizines vietas užėmė šiandien pripažinti menininkai – simfoninės muzikos ir muzikinio teatro dirigentas, LMTA simfoninio orkestro vadovas Martynas Staškus, baroko muzikos atlikime besispecializuojantis latvių choro dirigentas Maris Kupčas, dabartinis LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, docentas Dainius Puišys.

II tarptautinis J. Naujalio choro dirigentų konkursas vyko 1994 m. Jame dalyvavo choro dirigentai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos.

Įvairios priežastys lėmė, kad prasminga pirmųjų J. Naujalio konkursų iniciatyva nutrūko net keliems dešimtmečiams, tačiau ypač džiugu, kad vienintelis Lietuvoje choro dirigentų konkursas atgimsta Atkurtos Lietuvos 100-mečio išvakarėse. Chorinio dainavimo sąjūdis visuomet ėjo koja kojon su nepriklausomybiniais siekiais tiek XX a. pradžioje, tiek Sąjūdžio laikais, o kiekvieno choro variklis yra jo dirigentas. Tad ypač prasminga skatinti jaunųjų choro dirigentų ugdymą ir savivoką, įtraukiant juos į konkurencingą ir patrauklų konkurso kontekstą.

Spalio 24-27 d. rengiamas III tarptautinis J. Naujalio choro dirigentų konkursas paakina Lietuvos ir kitų šalių jaunimą aktyviai domėtis ir J. Naujalio kūryba: tradiciškai į konkurso programą įtraukiami rečiau atliekami šio kompozitoriaus kūriniai – motetai. Taip pat konkursantai turi parengti klasikinių bei šiuolaikinių kūrinių.

Konkurso I turas vyks spalio 25 d. 9-18 val. LMTA Kongresų rūmų Kamerinėje salėje (Vilniaus g. 6–2), rezultatai bus skelbiami 19.30 val. II turas numatytas spalio 26 d. 10-18 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42), rezultatai skelbiami 19 val. Konkurso finalas-koncertas įvyks spalio 27 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30). Tą patį vakarą bus skelbiami ir konkurso rezultatai. Konkurso perklausos ir finalinis koncertas nemokami.

Dalyvius vertins kompetentinga tarptautinė žiuri: Inessa Bodyako (Baltarusija) – pirmininkė, Romans Vanags (Latvija), Ants Soots (Estija), Povilas Gylys, Dainius Puišys. Sekretorius Rolandas Aidukas.

Prizų fondas – beveik 4000 eurų. Pirmosios vietos laimėtojui numatyta 1500 eurų dydžio premija, antrosios vietos – 1000 eurų, trečiosios – 700 eurų. Bus skiriamos dvi diplomantų premijos po 200 eurų ir specialus prizas už lietuvių autoriaus kūrinio interpretaciją – 300 eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių