Atidaroma paroda, skirta fotografo M. Baranausko metinėms paminėti

Liepos 21 d. 16 val. Naujajame arsenale atidaroma paroda „Laiko reportažai“, skirta fotografo Mariaus Baranausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda veiks iki rugsėjo 25 dienos.

M. Baranausko kūryba labiau sietina su reportažinės fotografijos tradicija. Nuo 1956 m. jis dirbo fotokorespondentu, nuo 1959 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kartu M. Baranausko kūryba bei veikla tiesiogiai susijusios ir su lietuvių meninės fotografijos raida.

Nuo 1959 m. jo darbai buvo eksponuojami meninės ir dokumentinės fotografijos parodose, o nuo 1969 m. jis aktyviai dalyvavo ką tik įsteigtame Lietuvos fotografijos meno draugijos organizaciniame komitete, nuolat buvo renkamas į draugijos (vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungos) valdybą, 1970–1992 m. buvo jos Meno tarybos narys.

Tyrinėjant M. Baranausko fotografijų archyvą, ypač akivaizdžiai išsiskiria du stilistiniai momentai. Kadangi fotografija sovietmečiu buvo itin stiprus ideologinis įrankis, kai kuriose nuotraukose jaučiama gyvenamojo meto įtaka, jam būdinga stipriai ideologizuota estetika, kuria ir rėmėsi informacinių agentūrų redaktoriai, rašoma pranešime spaudai. Tokiose iš socialistinio realizmo stilistikos dar neišsivadavusiose fotografijose matyti sustingusios pozos ir išraiškos, surežisuotas siužetas, nuasmeninti personažai.

Vis dėlto tokią siužeto ydą kompensuoja nepriekaištinga vaizdo kompozicija, detalių išdėstymas. Tuo tarpu kita darbų dalis, sutapusi su „atšilimo“ laikotarpiu, akivaizdžiai laisvesnė – tai meniškesni, humanistinio pobūdžio kūriniai, turintys naujojo dokumentalizmo bruožų. Būtent jie išreiškia autoriaus individualų braižą, išryškina jo kūrybinę erdvę, kurios centre vaizduojamas tikras žmogus ir natūralus jo santykis su tikrove. Tai ypač akivaizdu fotografijose, kuriose dominuoja vaikai ar nerūpestingi jaunuoliai, savo vidiniu, nesurežisuotu vitališkumu išeinantys už rutiniškos kasdienybės ribų ir tokiu būdu kamerai leidžiantys sugauti žmogišką tikrumą ir natūralų grožį.

Fotografijų siužetui būdingas lengvas prisilietimas prie tikrovės, neapsunkintas egzistencinės dramos, taip pat švelnus humoras. Dėl to M. Baranausko fotografijos kupinos gyvenimo meilės, o iš kasdienybės kristalizuojami fragmentai teigia būties lengvybę bei žavesį.

M. Baranauskas (1931–1995) – Lietuvos fotografijos klasikas, fotožurnalistas, fotomenininkas. Jo nuotraukų meistriška kompozicija, ritmiška vaizdo grafika ir humoras ištrina ribas tarp reportažinės ir meninės fotografijos.

Parodoje pristatoma kūrybos retrospektyva, apimanti tris pagrindinius M. Baranausko archyvo klodus, – tai meninės ir reportažinės fotografijos, kuriose užfiksuoti 6–9 dešimtmečio Lietuvos vaizdai, kelionių po pasaulį momentai ir svarbiausi Atgimimo įvykiai.

Atgimimo laikotarpį reprezentuojančiose fotografijose – nedaugelio įamžintas Lietuvos laisvės lygos mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo, skirto Molotovo-Ribentropo pakto metinėms, išvaikymas, taip pat Baltijos kelio ir 1991 metų sausio įvykių vaizdai. Už sovietų karinės agresijos dokumentavimą sausio perversmo dienomis M. Baranauskas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Fotografo kūryba yra įvertinta keliais šimtais apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. 1976 m. Tarptautinė meninės fotografijos federacija (FIAP) jam suteikė fotografo menininko, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo menininko vardą. Už nuopelnus Lietuvos publicistikai po mirties skirta Vinco Kudirkos premija.

Už galimybę parengti parodą ir knygą nuoširdžiai dėkojame fotografo dukteriai Audrai Baranauskaitei-Urbakavičienei, Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojusiai tėvo fotografijų archyvą, kurį sudaro apie 30 000 negatyvų ir apie 3000 fotografijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Virgilijus

Virgilijus portretas
Jis buvo tikras savos žemės savas vaikis. Jis grožio ieškojo ir mokėjo jį rasti kasdienėje tėkmėje. Bravo jam ir bravo tiems, kas išsaugojo jo kūrybinį palikimą ir atminimą. Jis nemokėjo nosies užriesti, nemokėjo bartis. Bet gebėjo ramiai tarti rimtą žodį apie gana painius to meto kūrybos dalykus.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių