Ž. Savickas: senamiestis daug kam – miegamasis rajonas

Gruodį įkurta sostinės savivaldybės tarybos narių grupė „Už kultūringą Vilnių“ sieks suderinti verslininkų ir gyventojų interesus bei lopyti įstatymų spragas.

Grupės pirmininku buvo išrinktas sportininkas galiūnas, tarybos narys Žydrūnas Savickas.

Pirmininko pavaduotoja paskirta Rasa Baškienė. Kiti grupės nariai: Olga Gorškova, Paulė Kuzmickienė, Evaldas Maceika, Natalija Šliachtič, Violeta Podolskaitė ir Daina Urbanavičienė.

Pranešama, kad įkurta grupė rūpinsis vilniečių ir miesto svečių laisvalaikio kokybe, gerbiant miesto gyventojų interesus bei tausojant aplinką. Bus siekiama, kad Vilnius būtų pavyzdinis miestas, kuriame visiems gera ir patogu dirbti bei ilsėtis.

„Vilniaus dienai“ grupei vadovaujantis Ž. Savickas papasakojo, kaip įsivaizduoja grupės tikslų įgyvendinimą.

- Kokie yra naujosios tarybos grupės tikslai ir numatyti uždaviniai šiems tikslams pasiekti?

- Pirmą susirinkimą turėsime vasario pradžioje, tuomet ir oficialiai galėsime iškelti tikslus. Manau, kad kiekvienas iš aštuonių grupės narių turės savo matymą, savo idėjas, ir tas idėjas reikės sudėti į galutinį variantą.

- Ar jūs pats jau turite idėjų, kurias siūlysite įgyvendinti?

-Pagrindinė šio reikalo mintis yra įvesti šiokią tokią tvarką, nes dabar gaunasi tokia situacija, kad visuose teisės aktuose randama spragų. Nesenas pavyzdys, kai uždarėme vieną girdyklą (nesilaikant įstatymų alkoholiu prekiaujančią įmonę – red. past.), o tas uždarymas buvo tik „ant popieriaus“, nes savininkas per tą laiką įkūrė kitą įmonę tose pačiose patalpose. Realiai viskas vyksta tas pats, tik kita bendrovė tai daro. Dabar jau taryba šie tiek pakeitė nuostatas, „pririšo“ patalpas prie to, yra išduodama licencija ne vien tik įmonei, bet ir adresas priskiriamas. Jeigu kita įmonė nori tose patalpose pradėti veiklą, vis tiek licencija yra panaikinta.

Šiaip yra daug tokių spragų. Grupė siūlys tarybai kreiptis į Seimą, kad pataisytų tuos įstatymus. Pavyzdžiui, įstatyme nėra apibrėžta, kas yra mokyklos teritorija. Valdininkai, kurie išduoda licencijas, tuo ir piktnaudžiauja. Ne visos mokyklos yra aptvertos.

Pagrindinis tikslas yra tą karą tarp problemiškų įstaigų savininkų ir šalia gyvenančių žmonių paversti taika ar bent normalius sprendimo būdus. Reikia, kad būtų galima suderinti ir galimybę kultūringai pasilinksminti, ir sąlygas aplinkiniams gyventojams normaliai išsimiegoti, nes jiems kitą dieną reikia eiti į darbą. Juk neišsimiegojęs žmogus, nuėjęs į darbą, blogiau dirbs, ir įmonės bus mažiau efektyvios, mažiau surinksime lėšų į biudžetą,  taigi viskas atsisuka atgal. Bus mažiau surenkama lėšų, tai žmonės gaus mažiau pajamų, ir mažiau galės išleisti tose pačiose įstaigose.

Problemos sukasi ratu, gyvename viename mieste, turime būti vienas kitam draugiški. Tiesiog norisi, kad viskas vyktų kultūringai, tai liečia ir pasilinksminimo įstaigas, ir renginius, kad jie nebūtų tiesiog masinės išgertuvės. Turi būti taisyklės.

-Tačiau yra nuomonė, kad senamiestyje daug kur sutrumpinus kavinių darbo laiką – ką jos daro sutrumpinus leidimo prekiauti alkoholiu laiką – miesto centras taps nepatrauklus turistams. Juk tylus, ramus senamiestis, kuriame nėra, kur užeiti vėlai vakare, mažai kam įdomus?

-Būtų įdomu sužinoti statistiką, kiek yra pažeidimų fiksuojama dėl turistų, ir kiek – dėl lietuvaičių. Manau, kad atvykstantieji nėra aktyviausi to triukšmo kėlėjai. Paprastai jie jaučiasi svečiuose ir būna ramesni. Žinoma, kartais ir turistai įveliami į neramumus. Tikslas yra ne tai, kad būtų sutrumpintas darbo laikas, bet kad žmonės elgtųsi kultūringai. Be abejo, uždaryti viską tai būtų tiesiog nusikaltimas prieš verslą ir prieš žmones, nes vieni nori linksmintis iki ryto, kiti nori miegoti. Turi būti rastas balansas tarp šių dalykų.

Daugelyje Vakarų Europos  miestų tokios pasilinksminimo vietos įrengiamos ne centre, o atskirais kvartalais, kur nėra gyventojų arba jie tokie, kurie gyvena naktimis, o miega dieną. Tai jiems nesutrikdo režimo. Be to, dideli renginiai, festivaliai daug kur nevyksta mieste, o už miesto, laukuose, angaruose.

- Išskirtumėte kokį nors užsienio miestą, kurį laikytumėte pavyzdžiu Vilniui?

Buvau apie 70-yje šalių, vieno miesto neįvardyčiau. Mačiau ir gerų, ir blogų pavyzdžių, bet niekur nemačiau, kad būtų daug pasilinksminimo vietų gyvenamuosiuose, miegamuosiuose rajonuose.

Suprantu, kad senamiestis pas mus yra tapęs labai keistas, nes daugeliui žmonių jis yra miegamasis rajonas. Tačiau, jeigu eisite gatvėmis, pavyzdžiui, Paryžiuje, Milane, Romoje ar kitur, ten tikrai po 24 valandos neišgirsite triukšmo. Žmonės ten linksminasi rūsiuose.

Dar yra ta problema, kad uždraudus rūkyti viešose uždarose erdvėse, linksmuoliai išeina į lauką parūkyti, ir taip garsiai šneka ir rėkia, kad aplinkinius gyventojus išbudina. Galbūt reikėtų tą rūkymo problemą, kad jie ne į lauką eitų rūkyti, o būtų įrengtos tam skirtos patalpos viduje su gera ventiliacija.

Žodžiu, užduočių yra daug.

Grupės „Už kultūringą Vilnių“ pirmininko pavaduotoja R. Baškienė: „Apie biudžetą negalvojome“

- Kokie tikslai yra numatyti, kurių turi pasiekti grupė?

- Siekti tapti pavyzdiniu miestu Lietuvoje, į kurį galėtų lygiuotis ir kiti šalies miestai. To siekiant visus paskatinti gerbti miesto gyventojų interesus bei tausoti aplinką: netriukšmauti nakties metu, neteršti aplinkos, nešiukšlinti, nerūkyti po gyventojų langais ir pan. Įvairių laisvalaikio renginių metu laikytis nustatytų viešosios tvarkos taisyklių. Manome, kad kultūringas elgesys ir pagarba aplinkiniams yra miesto vizitinė kortelė, pristatoma miesto svečiams.

Tuo pačiu palaikysime ir skatinsime įvairias iniciatyvas ir projektus- ypač jei tai bus renginiai, kurie nebūtinai bus orientuoti į alkoholio vartojimo kultūrą.

- Kokie konkrečiai uždaviniai šiems tikslams pasiekti?

- Mūsų grupės nariai tęs 2011 m. Mero įsteigtos darbo grupės nebaigtus darbus: kreipsimės į LR Seimą ir LR Vyriausybę dėl teisės aktų tobulinimo. 2011 m. dirbusi darbo grupė, kuri nagrinėjo problemas, kylančias dėl visą parą veikiančių barų veiklos, nustatė nemažai spragų įvairiuose teisės aktuose, kurios lemia ydingą praktiką piktnaudžiauti nesąžiningiems verslininkams: pav., įmonė, veikianti daugiabučiame gyvenamame name, kurios licenciją prekybai alkoholiu ruošiamasi riboti, staiga užsidaro ir atsidaro kitu pavadinimu, nes teisės aktai jai leidžia per trumpesnį nei vieneri metai laiką nuo anksčiau toje pačioje vietoje veikusios įmonės veiklos sustabdymo gauti licenciją prekybai alkoholiu net negavus gyventojų parašų. Yra ir daugiau taisytinų vietų: nuo 2006 metų uždraudus rūkymą patalpose visi išėjo rūkyti į gatves, dažnai po gyventojų langais. Triukšmas ir tabako dūmai nesiliauja kartais iki 6 valandų ryto. Šią problemą irgi reikia spręsti.

O kai ką gali atlikti ir pati Savivaldybė - netgi jos administracijos pareigūnai. Jiems šią teisę ir prievolę suteikia Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklės Vilniaus mieste, taip pat Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo taisyklės Vilniaus mieste. Nebūtina kiekvienu konkrečiu piktybinio pažeidimo atveju kreiptis į Tarybą.

- Kaip išspręsta, kad grupės funkcijos nesidubliuotų su kitų grupių, komisijų ir komitetų funkcijomis (pvz., švietimo, aplinkosaugos srityse ir panašiai)?

- Komitetai ir komisijos veikia, vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos reglamentu ir grupės nariai dalyvauja jų veikloje. Grupė įsikūrė pačių narių iniciatyva, savo laiką darbui grupėje jie skiria savanoriškai, siekdami konsoliduoto veikimo, orientuoto į konkrečius rezultatus.

- Kuriam laikotarpiui yra numatyta grupės veikla?

- Manau, iki kadencijos pabaigos. Bet tai priklausys nuo grupės narių valios.

- Ar yra kažkokių kitų šalių miestų, kurie yra kaip pavyzdys Vilniui šiuo aspektu?

- Vienu iš pavyzdžių gali būti Paryžius: turime LR ambasadorės Jolantos Balčiūnienės atsakymą į mūsų klausimus, kaip Paryžiuje užtikrinama viešoji tvarka. Imponuoja tvarka Vokietijos miestuose. Norime orientuotis į geriausius Europos pavyzdžius.

- Ar šios grupės veiklos tikslams pasiekti bus formuojamas atskiras biudžetas? Kokio dydžio jis numatomas? Iš kokių lėšų bus įgyvendinami šios grupės inicijuojami projektai

- Apie biudžetą tikrai negalvojome. Pirmiausia rūpinsimės skylėtais teisės aktais ir neefektyviu savivaldybės pareigūnų darbu.