Vilniaus darželiuose vaikai drausminami „kėdute“

Dabartiniai trisdešimtmečiai vienas per kitą galėtų pasakoti istorijas apie tai, kaip darželiuose būdavo baudžiami jie arba jų draugai. Tokio amžiaus mamos nuogąstauja, kas laukia jų mažylių darželiuose, jeigu šie ką nors padarys neteisingai, jeigu atsisakys valgyti, tvarkytis ar miegoti. O jeigu darželiuose vaikai niekaip nebaudžiami, gal juose yra „palaida bala“ ir neklaužados nuskriaus jų mažylius?

„Atsimenu, kad kai lankiau darželį, nenorėdavau valgyti. Tad kartą auklėtoja, o gal šeimininkė, man sriubą šaukštu sugirdė per sukąstus dantis. Kitam berniukui už kažkokią aibę liepė klūpėti kampe. Dar pamenu atvejį, kai auklėtoja iš kitos grupės atvedė berniuką, o vaikų iš jaunesniųjų grupės prašė jam rodyti „nu nu nu“ ir gėdinti“, - savo prisiminimais dalijosi vilnietė Aistė.

Vieno darželio auklėtoja prisiminė, kad prieš 25-erius metus jos kolegė nenorėjusiems miegoti vaikams užrišo akis.

Šiais laikais toks vaikų „auklėjimas“ būtų netoleruotinas ir dėl įstatymų, ir dėl to, kad yra geresnių būdų su jais susitarti.

Prastas vaikų elgesys – pedagogo kvalifikacijos trūkumas

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jankauskienė aiškino, kad vaiko elgesys darželyje ar grupėje labai priklauso nuo to, ar grupėje organizuojama veikla yra vaikui įdomi, ar ji atitinka amžiaus tarpsnį, nėra per daug sudėtinga arba per lengva.

„Jeigu pedagogai susiduria su  vaikų elgesio problemomis grupėje, jie gali dalyvauti įvairiuose mokymuose ar programose, kur turi galimybę tobulinti kvalifikaciją ir mokytis, kaip, pavyzdžiui, padėti vaikui įveikti kasdienius sunkumus, kaip suvokti savo jausmus ir apie juos kalbėti, kaip padėti vaikui ieškoti ir rasti priimtinų būdų susitvarkyti su savo jausmais. Viena tokių programų yra „Zipio draugai“. Nemaža dalis Lietuvos vaikų darželių dalyvauja šioje programoje ir pedagogai turi galimybę išmokti minėtų dalykų“,- aiškino L. Jankauskienė.

Kiekvienas darželis naudoja savo metodus

Vaikų darželiuose nėra vienos nustatytos vaikų auklėjimo tvarkos. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo turinys yra decentralizuotas. Taip siekiama, kad ugdymas kiekviename vaikų darželyje ar mokykloje būtų tikslingesnis ir labiau pritaikytas konkrečioje vietovėje gyvenantiems vaikams ir jų šeimoms.

Ugdymo turinio programą vaikų darželiai rengia vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu.

Kaip aiškino L. Jankauskienė, programoje pateikiamas požiūris į vaiką ir jo ugdymą, vadovaujantis Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija.

Drausminimo priemonės – nenumatytos

Lopšelis darželis „Aušrelė“ yra įsikūręs Naujamiestyje. Jame vaikai ugdomi lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, tad ir jo programos ypatumas – trikalbė, trijų kultūrų draugystės erdvė. „Aušrelės“ vadovė Raimonda Šilalienė aiškino, kad drausminimo taisyklės darželio programoje nėra numatytos atskiru punktu.

„Yra elgesio darželyje taisyklės ir vaikai jas žino. Kilus darželinukų konfliktui visų pirma stengiamasi išsiaiškinti situaciją. Jeigu mažylis supranta, kad jis neteisingai pasielgė, atsiprašo nuskriaustojo. Visi vaikai darželyje yra labai užsiėmę įvairia veikla. Būna, kad, pavyzdžiui, vaikas pažaidęs nenori tvarkyti savo žaislų. O yra numatytos tolesnės veiklos, negalima žaislų taip palikti ir vaikas turi juos susitvarkyti. Tokiu atveju pasiūloma vaikui pasėdėti ant kėdutės ir pamąstyti. Dažniausiai norėdamas prisijungti prie kitos veiklos, vaikas ima ir susitvarko tuos žaisliukus. Su vaikais visada galima susitarti“, - įsitikinusi R. Šilalienė.

Ji pasakojo, kad šiame darželyje vadovaujamasi programa „Zipio draugai“, pagal kurią mažyliai yra raginami išsakyti savo jausmus. Taip jie vienas kitą labiau pažįsta ir pamato, kad kurio nors taisyklių nesilaikymas skaudina draugą. Be to, vaikai vienas kitą drausmina ir patys. „Tada vaikams nereikia jokio vyresnio drausmintojo ar baudėjo“, - sakė R. Šilalienė.

Drausmina ir pagyrimas, ir padrąsinimas

Lopšelio-darželio „Zylutė“ pavaduotoja ugdymui Olga Bogdanova su vaikais dirba jau 35-erius metus ir gali palyginti kaip būdavo anksčiau ir kaip darželiuose drausminami vaikai dabar. Pedagogė pripažįsta, kad dabartinių vaikų tėvai, patys vaikystėje buvo drausmingesni. Gali būti, kad tai lėmė visuomenės požiūris į pedagogus ir auklėtojus, nors auklėtojai anuomet buvo mažiau kvalifikuoti nei dabar.

„Prieš 20 metų net stiuardesė galėjo būti auklėtoja. Dabar norintieji dirbti su vaikais, turi būti labai kvalifikuoti“,- pabrėžė O. Bogdanova.

Ji pasakojo, kad dažnai vaikai drausmingesni tampa jau vien juos padrąsinus ir pagyrus.

„Tu juk geras vaikas, pagalvok, ar geras tavo elgesys“, - kartais tokio paskatinimo vaikui pakanka ir jo elgesys pasikeičia.

Kėdutė – apmąstymams

„Zylutės“ pedagogė taip pat paminėjo kėdutę, ant kurios pagalvoti prisėda mažylis. Sėdėdamas vaikas neturi kentėti – jam gali būti pasiūlyta, pavyzdžiui, piešti.

Jeigu vaikai susipyksta, tuomet darželyje stengiamasi juos nukreipti į kitą, jų mėgstamą, bet atskirtą vienam nuo kito veiklą.

Buvo atvejis, kai vaikas kategoriškai atsisakydavo miegoti pietų miego. Tokiu atveju, auklėtoja jam leisdavo pažaisti kitoje erdvėje, bet po kurio laiko mažylis panoro kaip ir kiti vaikai eiti pogulio.

Vis dėlto O. Bogdanova apgailestavo, kad pasitaiko vaikų, kurių tokie metodai neveikia. Per savo ilgą darbinę patirtį darželio vedėja susidūrė su mergaite, kuri visur ir visada norėjo būti lydere taip užgniauždama kitų vaikų galimybes pasireikšti. Po bandymu susitarti vis dėlto teko kalbėtis su mergaitės tėvais.

„Dažniausiai agresyvūs vaikai būna tada, kai jų šeimoje yra nesklandumų. Ilgai neužtrunka tai suprasti, juk vaikai viską pasipasakoja“, - sakė pedagogė.

Pamoko pavyzdys

Vilniaus lopšelio-darželio „Linelis“, įsikūrusio Žvėryne, vadovė Alvytė Lupeikienė įsitikinusi, kad vaikai turi turėti kuo daugiau jiems įdomios veiklos, tada nereikia ir jų drausminti. Jeigu koks mažylis parodo ožiukus, su juo dera tartis.

„Daugiau rūpesčių dėl vaikų nedrausmingumo kyla su tais vaikais, kurie prie grupės prisijungia vėliau. Būna, kad iš trijų metų vaikučio tėvai nereikalavo susitvarkyti savo žaisliukų, tai ir darželyje jis to nenori daryti. Tačiau ir jie, pamatę kitų vaikų pavyzdį, netrukus ima noriai žaislus tvarkytis, gražiai sutarti su kitais mažyliais. Bent jau šiuo metu mes neturime nepaklusnių vaikų“, - aiškino A. Lupeikienė.

Ji pabrėžė, kad vaikams labai svarbu paaiškinti jų veiksmų pasekmes.

„Jeigu vaikai susipeša, stengiamės ilgai to įvykio nesureikšminti, o kalbėti apie tai, kad reikia saugoti ne tik save, bet ir kitus. Reikia, kad vaikai atsiprašytų ir pažadėtų daugiau to nedaryti, - kalbėjo darželio vadovė. – Tačiau juk žinome, kad ir suaugusiems sunku pažadų laikytis, tad reikia suprasti, kad lygiai taip yra ir vaikams.“

Kraštutiniu atveju kreipiamasi į psichologus

Tačiau jeigu niekas neveikia, jeigu vaikas vis tiek yra labai nedrausmingas, tada, anot pedagogės, efektyviausia priemonė – kėdutė.

„Vaikui blogiausias dalykas nieko neveikti. Todėl pasėdėjęs ant kėdutės, jis apgalvoja savo poelgį, nurimsta ir toliau jau gražiai elgiasi. Tačiau nereikia, kad situacija taptų tokia, kad prireiktų kėdutės. Siekiama, kad tokių situacijų išvis nebūtų“, - sakė pašnekovė.

Darželio direktorė prisiminė atvejį, kai vaikas buvo labai įžūlus ir su juo susitarti nepavyko pasitelkus jokias priemones. Tada vaiko tėvams buvo pasiūlyta kreiptis į psichologą. Specialistai padėjo ir mažyliui, ir jo tėvams. Dabar jis – šaunus paauglys.

Drausmina pasakomis

Privataus darželio Žvėryne „Šilagėlė“ direktorė Danguolė Milašienė tvirtino, kad negali būti numatytų vienų taisyklių, kaip ugdyti, tuo labiau drausminti vaikus.

„Tai nėra paprasta, juk kiekvienas vaikas – individualus. Tačiau svarbu, kad vaikai žinotų taisykles, kuriomis reikia vadovauti ir daželyje, ir namuose. Vaikas labai greitai pajunta, ar turi laikytis taisyklių. Vaikai yra vaikai, jie nuostabūs, jie geri. Tik elgesys jų negeras gali būti. Ir tai mes, suaugusieji jį galime pagadinti“, - kalbėjo trisdešimties metų bendravimo su vaikais stažą turinti pedagogė.

Kaip vieną iš vaikų drausminimo, o greičiau sutarimo, metodų, D. Milašienė paminėjo pasakas. Mažylius dažnai priverčia atjausti ir susimąstyti žinoma arba auklėtojos sukurta istorija iš pasakų personažų gyvenimo.

„Vaikai darželyje įvardija savo nuotaikas. Ir būna, kad tą dieną mažylis sako esąs prastos nuotaikos. Tada jam ne visos taisyklės galioja, jis gali neveikti to, kas neatitinka jo nuotaikų. Bet kitą dieną jo nuotaika jau puiki ir jis mielai dalyvauja visose veiklose“, - dar vieną sutarimo su vaikais būda papasakojo pedagogė.

Ar kėdutė padeda galvoti?

Marijos Montessori vaikų ugdymo programos elementai taikomi lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Jo vadovė Danguolė Babičienė įsitikinusi, kad kiekvieno vaiko drausminimas yra tiesiog profesionalaus pedagogo kelias pažinti vaiką.

„Gal ir efektyvu vaiką pasodinti ant kėdutės, kad po konflikto jis aprimtų, bet vargu, ar jis labai ką nors sugalvos. Mes labai stengiamės, kad auklėtojas nebūtų teisėjas vaikui. Juk kartais gali būti, kad kaltas tas, kuris apskundė. Todėl kiekviena situacija yra individuali ir jos sprendimas priklauso nuo vaiko, jo šeimos pažinimo“, - aiškino D. Babičienė.

Ji mano, kad jeigu vaikas vienu ar kitu metu nieko nenori veikti, geriau jo ir neskubinti. Būna žmonių, kurie tiesiog ilgiau stebi. Darželio vedėja prisiminė atvejį, kai vaikutis atsisakė bet ką daryti su savo darželio draugais net tris mėnesius. Tačiau paskui tapo labai smalsus ir visko noriai imdavosi. Dabar jis jau suaugęs ir yra mokslininkas.

„Kiekvienoje situacijoje įmanoma apžaisti vaiką. Juk net ir suaugusiuosius galima apžaisti, tad vaiką tuo labiau“, - pabrėžė darželio vedėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lina

lina portretas
Grazus straipsnis, bet deja...taip graziai nera. Kaip buvo pries 20m, kaip buvo pries 30m, taip yra ir dabar. Gal tik vienetai aukletoju ir darzeliu yra isimtys, bet dauguma... Dukra pradejo lankyt darzeli, nevalge. Aukletojos maitino per prievarta. O isaiskejo tas netiketai, man paciai bandziusiai jai padeti valgyti namuose. Kai prikisau sausta prie burnos, tai tas issauke tokia isterija, kad net pati issigandau, neatpazinau savo vaiko. Pakalbejom, issiaiskinom... Buvau pas aukletojas, kalbejau. Ir kaip manote to pasekme? Dabar jai darzelyje net nededa valgyti, tik paklausia ar valgysi. Arba ideda tik bulviu koses be kotleto...Arba dukra sako- ai, visi valge, o as zaidziau... Vadinasi jos net prie stalo nebesodina jei ji nenori. Tai kur auklejimas, kad prie stalo turi sedeti visi? Kaip galima ideti nepilna porcija maisto? Nenori valgyti, bet gal viena diena beziuredama i ta kotleta pabandys paragaut.... O dabar... Niekas nesikeicia nio senu laiku.

baikit

baikit  portretas
nieko grazaus straipsnyje nematau, eilinis pedagogu juodinimas ir auklejimas. aukleja ir moko,kas netingi. Mieli teveliai vaika reikia ne tik paleisti i pasauli, o ir patiems ji tinkamai aukleti, o neisivaizduoti , kad jusu vikelis vienintelis pasaulio bamba. Is tokiu kas isauga susiduria pedagogai ir darzeliuose, ir mokyklose. T4vai iprate tik kaltinti, o ne patys uzsiimti su savo vaiku. Vaikai tokiu istoriju pripasakoja, ausys linksta. Gerbkime zmones dirbancius ugdymo istaigoje, tada ir jiems bus mokykloje lengviau, nes vaikas matys pagarba namuose.

....

.... portretas
buna agresyviu vaiku,kurie kitus skriaudzia.Tada nuo ju reik saugot kitus vaikus.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių