Vilniaus centre papietauti įmanoma vos už kelis litus

Dirbti Vilniaus centre ir papietauti vos už kelis litus – įmanoma. Nebrangiai pavalgyti galima ne tik užsukus į parduotuvę, bet ir į mokyklą. Pašalinius įsileidžiančios mokymo įstaigos jose leidžia maitintis ne tik mokiniams ar mokytojams, bet ir kitiems žmonėms, už patiekalus dažnai išleidžiantiems tiek pat, kiek ir mokyklos mokiniai.

Mokyklų valgyklų meniu pateiktos kainos toli gražu neprimena to, kiek už pietus tenka sumokėti kavinėje Vilniaus centre – sriubos mokymo įstaigoje galima nusipirkti už 1 – 2 litus, karštą patiekalą – už 5 – 6 litus. Puodelis arbatos kai kurių valgyklų lankytojams gali tekainuoti vos pusę lito, bandelė – apie litą.

Nors kainos mokyklos mokiniams ir pašaliniams asmenims gali skirtis, pasirodo, jog norintiems greitai patiekiamo, nebrangaus ir šilto maisto į kai kurias mokymo įstaigas patekti visai nesunku. Tiesa, lengviausias kelias – dirbti gretimoje įstaigoje ar turėti pažįstamų mokykloje, nors kai kurios mokymo įstaigos draudimų norintiems papietauti valgykloje apskritai neturi.

Pietus valgykloje – kartu su bendradarbiais

Vilniuje gyvenanti Justina pasakojo neseniai pradėjusi pietauti Tuskulėnų vidurinėje mokykloje. Ji sakė tuo visai nesistebinti, nes kai dar mokėsi Šv. Kristoforo gimnazijoje taip pat pastebėdavo pašalinių pavalgyti atėjusių žmonių. Merginos teigimu, pagal nerašytą taisyklę jie į mokyklą ateina pamokų metu, kad netrukdytų mokiniams. Taip elgiasi ir ji pati.

„Tai tiesiog nerašyta taisyklė – tas pats vykdavo ir mano gimnazijoje: žmonės papietauti ateina pamokų metu, moksleiviams yra mažesnės kainos, moksleiviai perka be eilės“, - lankymosi mokyklos valgyklose taisykles vardijo Justina. Mergina sakė tokiame elgesyje nieko blogo nematanti. „Manau, kad tai yra puikus susitarimas, nes valgykla gauna pakankamai lėšų iš ateinančių žmonių iš išorės. Tai niekam ir netrukdo“, - kalbėjo ji.

Justina įžvelgia daug tokio pietavimo privalumų. „Pigiau, šalia, be to, jeigu eičiau į kavinę, reikėtų laukti, o ten viskas būna paruošta, šilta, skanu. Pavyzdžiui, karštas patiekalas kainuoja apie šešis litus“, - pasakojo mergina. Ji sakė tikrai esanti ne vienintelė viešnia mokykloje pietų metu. „Šalia atlieku praktiką ir daugelis žmonių iš šios institucijos irgi taip daro. Mes einame grupėmis ir žmones ten mielai priima“, - sakė Justina. Pateikti kokį nors dokumentą merginos niekas niekuomet neprašė.

Mokyklose – skirtingos taisyklės

Tuskulėnų vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Vitkus neneigė, kad į mokyklos valgyklą pavalgyti užsuka ir kitų įstaigų darbuotojai. „Politika labai aiški – kaimynystėje yra dvi Švietimo ministerijos ugdymo įstaigos: Plėtotės centras ir Egzaminų centras. Iš ten ir ateina žmonės pavalgyti pamokų metu“, - sakė jis. Pasak direktoriaus, lankytojų iš kitur nėra paprasčiausiai dėl to, jog netoli mokyklos nėra ir kitų įstaigų.

R. Vitkus sakė jokių problemų neįžvelgiantis. „Mes čia paslapčių neturime“, - sakė jis. Vyriškis kalbėjo, kad darbo dieną pavalgyti į mokyklą ateina apie 10 – 15 čia nedirbančių ir nesimokančių žmonių. „Šiaip ateina 10 – 15 žmonių, bet kai Ugdymo plėtotės centre ar Egzaminų centre būdavo seminarai, tai jau susitari iš anksto, nes tuomet ateina didelis žmonių būrys“, - pasakojo jis.

Direktorius teigimu, maisto kainos mokyklos darbuotojams ir mokiniams bei pašaliniams lankytojams nesiskiria. Šie į mokyklą ateina pamokų metu, nes apsilankę per pertrauką valgykloje paprasčiausiai nerastų vietos. „Yra nemokamas maitinimas už tam tikrą sumą ir pagal meniu yra atskiri patiekalai, kuriuos gali nusipirkti. Kainos sutampa“, - paaiškino R. Vitkus.

Priklausomai nuo mokyklos, tvarka gali ir skirtis, kadangi pačios mokyklos nustato pašalinių žmonių buvimo mokykloje taisykles. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos direktorė Aldona Grušnienė tikino, kad jų mokyklos valgykloje gali lankytis ir pašaliniai asmenys, tačiau jie turi būti susiję su mokyklos bendruomene.

„Jeigu ateina kartu, gali papietauti ir tėvai. Taip pat pietauja mokytojai, mokyklos darbuotojai, ateina ir buvę mokiniai – jų neišvarome. Tikrai nekabiname skelbimo ir iš gatvės žmonių nerenkame“, - sakė ji.

Moteris paaiškino, kad į kartu su bendruomenės nariais papietauti atėjusius žmones taip pat žiūri atlaidžiai. „Jei, pavyzdžiui, ateina tėvai iš darbovietės šalia kartu su kolega pavalgyti, tai tikrai mes nerūšiuojame ir jo neišvarome to žmogaus. Bet kad eitų masiškai, to pas mus nėra“, - paaiškino direktorė.

Vilniaus Salomėjos Neries mokykloje elgiamasi dar kitaip. „Mūsų politika tokia, kad mokykloje valgyti gali žmonės iš biudžetinių įstaigų, kurioms priklausome ir mes, - sakė mokyklos direktorius Antanas Suslavičius. - Gali ateiti visi tie, kurie vienaip ar kitaip yra prisidėję prie gimnazijos bendruomenės veiklos: mokiniai, mokinių tėvai, broliai ar seserys, visas aptarnaujantis personalas“. Jis sakė, kad lankytojams ir mokiniams siūlomo maisto kainos yra vienodos. „Kaina nesiskiria, nes yra vykdomi viešieji pirkimai ir kai laimima pagal tam tikrą kainą, jie turi griežtai laikytis savo pasirinktų kainų“, - paaiškino jis.

Pašalinių maitinti savivaldybė nedraudžia

Pašalinių žmonių pietūs mokykloje mokesčių mokėtojams nieko nekainuoja. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Nomedos Barauskienės, subsidijų iš biudžeto maitinimo mokyklose organizatoriams skiriama nėra, o kiekviena mokykla pati nustato pašalinių žmonių įleidimo į mokyklą tvarką. Tą patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys.

„Patekimo į mokyklą tvarką nustato pati mokykla. Šioje tvarkoje ir numatoma, ar gali valgyti pašaliniai asmenys mokyklos valgykloje, ar ne. Tai dažniausiai priklauso nuo valgyklos vietos mokyklos pastate. Jei neįmanoma kontroliuoti pašalinių asmenų judėjimo mokyklos pastate ar įvertinus valgyklos vietą nusprendžiama, kad pašalinius asmenis įsileisti nesaugu ar dėl kitų priežasčių - eiti pavalgyti pašaliniams asmenims draudžiama. Jei numatoma, kad tai yra saugu ir netrukdys mokyklos veiklai, mokyklos vadovas nurodo laiką, kuriuo galima ateiti papietauti pašaliniams (paprastai tai būna pamokos laikas, kuomet valgykloje nesimaitina mokiniai ar pan). Tokiu atveju, budintis paprastai paprašo numatytu laiku atėjusio asmens pasirašyti knygoje nurodant apsilankymo tikslą, trukmę ir parodyti asmens dokumentą“, - sakė jis.

Direktoriaus R. Vitkaus teigimu, dotacijos skiriamos tik nemokamo maitinimo organizavimui. „Žinoma, yra valstybės dotacijos, duodamos socialiai remtiniems vaikams, kurie kreipiasi į socialinio aprūpinimo skyrių, pateikia tam tikrus dokumentus ir jiems skiriamas atitinkamo dydžio nemokamas maitinimas“, - sakė jis. Organizuojant maitinimą kitiems, biudžeto lėšos papildomai neskiriamos. Mokyklos direktorius kalbėjo, kad mokykloms maitinimą organizuoja privačios įmonės. „Pasiimi patentą, turi išsilavinimą, patirties, susirenki nedidelę komandą ir dirbi vienoje vietoje. Jie patys samdo savo darbuotojus, tiek, kiek jų reikia aptarnauti visam šitam reikalui“, - paaiškino jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių