Slėptuves siūloma paversti sandėliais ar dirbtuvėmis

Pasikeitus civilinės saugos reikalavimams Lietuvoje, daugelis dar sovietų laikais įrengtų slėptuvių tapo nereikalingomis. Daugiausia tokių slėptuvių – Vilniuje. Jas savivaldybės siūlo pirkti privatiems asmenims, namų bendrijoms.

Po vienu  iš Vilniaus daugiabučių esančioje  slėptuvėje kelias paras galėtų glaustis 150 žmonių.  Prieš pora metų įsigaliojus naujam Civilinės saugos įstatymui, pasikeitė reikalavimai.

Kilus pavojui, gyventojai galėtų apsistoti savivaldybių numatytose mokyklų sporto salėse, arenose, trumpam glaustis požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Ir būtų kuo greičiau evakuojami. O požeminės  slėptuvės skirtos atitinkamų tarnybų specialistams.

„Po vieną slėptuvę turi turėti savivaldybės operacijų centras, 14 slėptuvių – ministerijos ir dar kelios įstaigos, tokios kaip Radiacinė saugos centras, mūsų departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos departamentas ir panašios įstaigos. Iš viso turi būti 81 valstybinė slėptuvė“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

 

Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo daugiau nei 920 slėptuvių, iš jų daugiau nei pusė – apleistų, netinkamų naudoti. Išlaikyti tokias patalpas brangu. Tad slėptuvės parduodamos, galima keisti jų paskirtį.

Vilniuje jų kainos – nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių litų. Pasak savivaldybės, perkama vangiai“ pernai parduota 10 slėptuvių, šiemet siūloma dar dešimt.

„Jos yra įvairiose seniūnijose. Manau, tikslingiausia būtų pirkti jas tų namų gyventojams, po kurių namais jos yra, nes jas galima panaudoti sandėliavimui, kokia kitai veiklai, dirbtuvėms, sportui ar šiaip ką nors įrengti“, – teigė Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius.

Specialistai akcentuoja, kad įvykus cheminei ar branduolinei avarijai, kitam ekstremaliam įvykiui, svarbiausia kuo greičiau žmones išvežti iš pavojaus zonos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas „Prioritetas yra organizuoti žmonių evakavimą. Ir artėjant  pirmininkavimui ES antrame pusmetyje, Lietuvoje bus suorganizuotas seminaras masinio evakavimo tema. Mes keliame masinio evakavimo klausimą europiniame lygyje, nes mes suprantame, kad jei įvyktų toks įvyks, gali būti atvejis, kai tektų evakuoti gyventojus į kitą valstybę“, – teigė J. Targonskas.

Kaip užtikrinti civilinės saugos reikalavimus, kiekviena Europos Sąjungos šalis sprendžia pati. Valstybės narės yra įsipareigojusios padėti viena kitai esant ekstremalioms situacijoms.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių