Skandalingo spektaklio žiūrovai aktoriams, režisieriui plojo atsistoję

Šeštadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) buvo parodytas vienas festivalio „Sirenos“ spektaklių - didelio nepasitenkinimo visuomenėje sukėlęs italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Prieš jį prie LNDT susirinkę protestuotojai teatro prieigų neapleido iki spektaklio pabaigos.

Spragėsiai, giesmės ir rožiniai

Jaunaisiais katalikais save vadinantis jaunimas, kaip ir prieš porą dienų, rinkosi su plakatais ir toliau reiškė savo protestą prieš spektaklyje, jų žodžiais, dergiamus šventus dalykus.

„Gal spragėsių? Labai tiks einant į šį spektaklį“, - ironijos veide neslėpdami jaunuoliai siūlė spektaklio žiūrėti einantiems vilniečiams ir miesto svečiams.

Nepabūgę žvarbaus ir lietingo oro prie teatro atėjo ir įvairių katalikiškų organizacijų atstovų, dvasininkų, vienuolių. Senyvo amžiaus moteriškės, stovėdamos po skėčiais ir rankose laikydamos rožinius meldėsi, prašydamos Dievo malonės, ir už tuos, kurie neva prarado tikėjimą ir supratimą, kas yra šventa.

Į ratą susibūrę vyrai ir moterys giedojo giesmes. Jos netilo visą laiką, kol buvo rodomas spektaklis. Daugelis žmonių į protestą atsinešė trispalvę, plakatų, kuriuose - užrašai, skelbiantys, kad reikėtų iš pareigų atstatydinti kultūros ministrą Arūną Gelūną ir pan.

Ką pasakytų Jonas Paulius II?

„Pasimeldžiau ir atėjau, - sakė Elona Gubavičiūtė. - Čia nėra nieko keista, jei esi katalikas, turi melstis kasdien. Esu praktikuojanti katalikė, bet manau, kad pirmiausia reikia pamatyti, o tada diskutuoti, smerkti ir panašiai. Aš turiu pamatyti, kad galėčiau kalbėti.“

Moteris teigė, kad jei spektaklyje pamatys tai, kas jai nepatiks, ryt prisidės prie protestuojančių. Tačiau pirmiausia, kaip sakė pašnekovė, reikia pamatyti visumą, visą vaizdą, kad susidarytum nuomonę, ir tik tada kalbėti.

„Su Kristumi bendrauju kasdien, nemanau, kad nuėjusi į šį spektaklį, prarasiu santykį su juo. Beje, eidama čia mintyse meldžiausi Jonui Pauliui II. Dėl to, kad jis domėjosi teatru. Įdomu, ką jis apie visa tai pasakytų“, - svarstė mokslinį darbą dirbanti E.Gubavičiūtė ir pridūrė: - Jei yra kas nors giliai širdyje, jokie spektakliai to neatims."

Smerkė, kad įtraukiami ir vaikai

Labiau ne į protestą, o apgailėti žmonių, kurie esą nesupranta, ką daro, ir palaikyti tvarką sakė prie teatro atvykusi sesuo Regina.

„Kad nebūtų kokių nors provokacijų, kad nebūtų įžeidinėjami kiti žmonės, nes mes kiekvienas turime laisvę. Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Šiandien buvo pažeista visų mūsų laisvė tikėti, nes buvo paniekintas mūsų pats brangiausias - Viešpats Jėzus Kristus“, - teigė pašnekovė.

Kaip ir daugelis čia protestuojančių, ji sakė esanti ne prieš teatrą, ne prieš meną, bet prieš dalykus, kuriais niekinami kitų žmonių jausmai. "Jei kas drabstytų, nenoriu sakyti kuo, patys žinot, jūsų tėvo ar motinos paveikslą, jūs žinot, kaip įsižeistumėt? Čia drabstomas ne mano tėvas, ne mano motina, bet mano Dievas“, - sakė sesuo Regina.

Ji baisėjosi, kad į spektaklį įtraukiami ir vaikai. Nes būtent jie mėto granatas į renesanso dailininko Antonello da Messinos tapytą Jėzaus portretą.

Žiūrovai plojo aktoriams ir režisieriui

Į R.Castellucci spektaklį šeštadienio vakarą suplūdo minia žiūrovų. Teatro salė buvo sausakimša. Prieš prasidedant spektakliui per garsiakalbį buvo pranešta: „Jei kas nors netikėta įvyktų per spektaklį, likite savo vietose.“

Tiek diskusijų, nepasitenkinimo, kalbų, spekuliacijų, protesto akcijų sulaukęs spektaklis praėjo be incidentų. Režisieriaus už tai, kad spektaklyje dalyvauja vaikai ir iš kuprinių išsitraukę granatas svaido į Kristaus portretą, po spektaklio kalbinti žiūrovai nesmerkė. Priešingai, pašnekovai teigė, kad spektaklis patiko ir sukėlė daug minčių.

„Labai gražus spektaklis. Dėl į Kristaus paveikslą mėtomų daiktų... Čia Castellucci, reikia suprasti jo kūrybą, žinoti spektaklio kontekstą, mintį, ką režisierius norėjo pasakyti. Man neigiamų jausmų tai tikrai nesukėlė. Tiesiog po spektaklio liko daug apmąstymų“, - sakė vilnietis Tomas.

Pažiūrėti prieštaringai vertinamo darbo susirinko ir nemažai žinomų žmonių: menininkų, aktorių, muzikantų. Tiesa, ne visi jie buvo linkę komentuoti, esą tų kalbų ir taip jau per daug.

„Man patiko. Sukėlė daug įvairiausių minčių. Nenoriu daug komentuoti, tik galiu pasakyti, kad reikia duoti menininkui tiek žodžio, tiek darbų laisvę“, - po spektaklio sakė dizainerė Sandra Straukaitė.

Pusę septintos vakaro turėjęs prasidėti spektaklis vėlavo maždaug pusvalandį ir truko apie valandą. Užgesus šviesoms scenoje ir įsijungus salėje žiūrovai atsistoję plojo aktoriams ir režisieriui.

Protestą saugojo policijos pareigūnai, sustiprinta apsauga buvo ir paties teatro teritorijoje - dar dieną čia buvo pastatytos metalinės tvoros. Incidentų neužfiksuota.