Politikas V. Landsbergis prisiminė savo ankstesnę profesiją

Penktadienio vakarą muzikų bendruomenė sveikino Vytautą Landsbergį jubiliejaus proga, o jis juos džiugino savo skambinama muzika. Taip pat jis ragino labiau populiarinti Lietuvos kompozitorius pasaulyje.

Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija muzikos kūrėjus ir jos mylėtojus sukvietė į vakarą „Geresnės muzikologijos troškimas“. Jame pasveikino profesorių Vytautą Landsbergį jubiliejaus proga ir prisiminė jo ne tik kaip politiko istorinį vaidmenį, bet ir ankstesnę muziko profesiją – muzikologo, pedagogo, pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Česlovo Sasnausko kūrybos tyrinėtojo, moderniosios lietuvių muzikos propaguotojo, įžvalgaus kritiko veiklą.

Šventiniame vakare buvo pademonstruoti LRT televizijos 1982 metų archyviniai kadrai, kuriuose Vytauto Landsbergio muzikologinę veiklą pristatė šviesios atminties profesorė Ona Narbutienė.

Iš šių dienų perspektyvos jos įžvalgas pratęsė profesorius Jonas Bruveris, kuris pažadėjo apžvelgti V. Landsbergio, kaip muzikologo kelią.

„Man dabar šiek tiek baisoka. Tiek baisoka, kaip žmogui, kuriam duota per pusvalandį apibėgti Luvrą ir papasakoti, kas ten svarbiausia“, - šyptelėjo J. Bruveris, akcentavęs V. Landsbergio kaip muzikologo darbų įvairovę, idėjų originalumą ir novatoriškumą.

Per renginį buvo pristatyta nauja V. Lansbergio knyga apie Vincą Kudirką, kuri papildė jo bibliografiją šalia kitų kompozitorių: M. K. Čiurlionio ir Č. Sasnausko.

„V. Kudirka mano gyvenime atsirado seniai. Kaip jis tapo mano susidomėjimo objektu - ilga istorija. Mano tėvo šeimos palikime buvo keli labai seni spaudos draudimio laikotarpio V. Kudirkos kūriniai. Tad jo muzika skambėjo dar senųjų Landsbergių namuose. V. Kudirka buvo pažįstamas su mano abiem seneliais, draugavo su jais, dar mano mamą pakrikštijo. Aš mačiau, kad V. Kudirkos muzika funkcionavo“, - pasakojo V. Landsbergis.

Apie nueitą kelią sukaktuvininką kalbino profesorė Gražina Daunoravičienė. Ji prisiminė, kad dar vaikystėje V. Landsbergis draugavo su išeivijos menininku Jurgiu Mačiuliu, kuris yra minimas ne vienoje pasaulio knygoje apie XX a. meno istoriją. G. Daunoravičienė teiravosi jubiliato, ar reikėtų, kad tokiose knygose būtų daugiau lietuvių.

„Jeigu kas nors ko nors pasaulyje nori žinoti daugiau, tai turėtų žinoti ir apie lietuvių muziką, - įsitikinęs V. Landsbergis. - Ir ne todėl, kad mes juos išvardijame. Yra ką verta išvardinti. Dabar turime labai įdomaus jaunimo Vakaruose. Tas jaunimas galėtų prie progos pasakyti, kad yra ne vieni, kad buvo ir kitų anksčiau iš Lietuvos, tik ne visi buvo pastebėti. Mačiau tai per Čiurlionį. Iki šiol, net Lenkijoje manęs klausia, kodėl jie nieko negirdėjo apie Čiurlionį. Nėra kultūros “promocijos„, eksproto“, - kalbėjo V. Landsbergis.

Jis pasidalijo savo žiniomis, kaip Lietuvos išeivija Jungtinėse Valstijose stropiai ir sistemingai dirbo, siekdama, kad didelėje leidykloje būtų išleistas Adomo Galdiko albumas.

„Jie daug dirbo, bet vistiek nepavyko. Taip pat yra ir Čiurlionio atveju. Kai kas išgirsta jį, sako, kad įdomu, bet negirdėjo anksčiau“, - sakė V. Landsbergis.

Tačiau jis tikisi, kad po 50 m. Lietuvoje veiks M. K. Čiurlionio institutas, kuris turės eilutę biudžete ir bus labiau populiarinamas svetur.

„O dabar tie, kas užsako koncertus, mieliau renkasi tą programą, kurioje daug žinomų kompozitorių pavardžių. Tada pilnos salės garantuotos. Čiurlionio muzika yra bičiuliams, ji - ne masėms. Su ja reikia dirbti kantriai, po truputį“, - savo įžvalgomis dalijosi profesorius.

Šventinio renginio programą praturtino V. Landsbergio minirečitalis. Skambėjo jo atliekami M. K. Čiurlionio kūriniai.

Vakarą vedė muzikologė Jūratė Katinaitė.

1990 m. V. Landsbergis išleido straipsnių rinktinę „Geresnės muzikos troškimas“, kurios pavadinimui pasirinko savo didžiojo gyvenimo herojaus M. K. Čiurlionio prieš šimtmetį rašyto straipsnio frazę.

Tąsyk M. K. Čiurlionis išreiškė viltį dėl lietuvių muzikos ateities: „... už šimto, dviejų, o gal ir trijų šimtų metų, jei tik nepailsime ir jeigu pasiseks mums sužadinti visuomenėje geresnės muzikos troškimą“.

Prieš kelerius metus V. Landsbergis viename interviu pakomentavo: „Tai juk ir visko geresnio troškimas. Jį reikia sužadinti visuomenėje. Pirmiausia, kad žmonės norėtų ko geresnio, o paskui jau padėti, kad atsirastų tas geresnis“.

Tad šventinį vakarą rengėjai pavadino „Geresnės muzikologijos troškimas“ ir siūlė pamąstyti apie profesoriaus iškeltas idėjas ir nuveiktus darbus tam, kad visuomenėje gimtų geresnės muzikos, muzikologijos, kultūros, politikos ir moralės troškimas.

Spalio 18 d. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, europarlamentaras, Nacionalinės premijos laureatas prof. Vytautas Landsbergis pažymėjo 80-ąją sukaktį.


Šiame straipsnyje: Vytautas Landsbergismuzikologas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kuriąprofesiją

Kuriąprofesiją portretas
Ar jis nebuvo KPSS istoriijos dėstytojas konservoje?

bnm

bnm portretas
Sito profesija tai MOKSLINIO KOMUNIZMO destytojelis, tegu neknisa senis smegenu visiems. TAI SENAS KOMUNIAGA, NESKIRIANTIS EUROPARLAMENTO NUO NUKVAKUSIU DIEDELIU PRIEGLAUDOS.

as

as portretas
Apskritai ka jis veikia tokiu metu polytikoje ,lauk visus nukriosusius is visu instanciju.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių