- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Senųjų slėptuvių, arba vadinamųjų bunkerių, pastaraisiais metais sostinės savivaldybei pasisekė parduoti daugiau nei anksčiau. Jų kaina gerokai sumažėjusi.
Specialiųjų statinių, kuriuose miestiečiai galėtų pasislėpti ypatingo pavojaus atveju, Vilniuje nemažai, tačiau jų būklė prasta. Siekdama, kad slėptuvės būtų sutvarkytos, savivaldybė laukia norinčių investuoti ir teikia jas privatizuoti.
Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių slėptuvių sąraše vis dar yra 16 statinių. Po dvi jų yra Antakalnio, Smėlio, Subačiaus gatvėse, po vieną – J.Basanavičiaus, Geležinio Vilko, S.Moniuškos, Polocko, Pupinės, Gerosios Vilties, Vašingtono, Verkių, Švitrigailos, Vokiečių gatvėse.
Šiuo metu ketinama privatizuoti šešias slėptuves, jos yra įvertintos.
Kaina smarkiai smukusi
Slėptuvę J. Basanavičiaus gatvėje dabar galima įsigyti už 84 722 litus, Geležinio Vilko gatvėje – už 21 420 litų, S. Moniuškos gatvėje – už 426 303 litus (kaina su žeme, savivaldybės dalis už pastatą – 155 tūkst. litų), Smėlio ir Tramvajų gatvių sankirtoje – už 27 132 litus, Verkių gatvėje – už 32 368 litus, Švitrigailos gatvėje – už 30 940 litų.
Slėptuvių aukcionai rengiami nuo 2005 m., tačiau savivaldybė sulaukdavo labai mažai paraiškų. Nesisekant slėptuvių parduoti aukcionuose, jų kaina buvo sumažinama. 2011 m. balandį savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius „Vilniaus dienai“ buvo sakęs: „Padėtis liūdna, parduodama labai mažai. Dabar tiksliai sunku pasakyti, bet per pastaruosius metus gal dvi ar tris pardavėme. Daugiau pirkėjų neatsirado.“ Tuo metu brangiausią iš dabar sąraše tebesančių slėptuvių S.Moniuškos gatvėje buvo bandoma parduoti už beveik 700 tūkst. litų.
Dabar, V.Griniaus teigimu, situacija pagerėjo. „Vilniaus miesto savivaldybėje parduodamomis slėptuvėmis nuolat domisi potencialūs pirkėjai. 2010–2012 m. buvo parduota 11 slėptuvių. Atsižvelgiant į dabartinę nekilnojamojo turto rinką ir į tai, kad slėptuvės apleistos bei reikalauja investicijų, jų pardavimo kainos buvo mažinamos“, – tikino V.Grinius.
Sąlygų sumažėjo
Tikėtina, kad savivaldybei tapo lengviau parduoti slėptuves ne tik dėl sumažintos jų kainos, bet ir dėl kiek palengvintų įsigijimo sąlygų.
Anksčiau galiojo sąlyga, kad „pirkėjas privalo pasirašyti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamentu slėptuvės apsaugos bei priežiūros sutartį ir naudotis slėptuvės patalpomis pagal sutartyje nustatytas sąlygas“.
„Kiekvienam objektui gali būti nustatytos konkrečios privatizavimo ir naudojimo sąlygos, tačiau šiuo metu minėtos sąlygos nebeliko, – aiškino V.Grinius. – Kalbant apie slėptuvių pritaikymą kitoms reikmėms (norint įrengti barą, gyvenamąsias ar biuro patalpas – red. past.), kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, vertinama statinio ir sklypo paskirtis, galimybės ją pakeisti. Esant galimybei keisti paskirtį, nagrinėjami kiti reikalavimai, pavyzdžiui, aukštingumas, galimybė rekonstruoti taip, kad tam tikros veiklos vykdymas atitiktų visus teisės aktų reikalavimus ir taip toliau.“
Pasikeitė koncepcija
2010 m. įsigaliojus naujai Civilinės saugos įstatymo redakcijai pasikeitė ir „slėptuvės“ sąvoka bei pati koncepcija. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos teigimu, dabar slėptuvėmis vadinami esami ir eksploatuojami pastatai, kuriuose nelaimės atveju galėtų būti apsaugomi žmonės sudarant jiems būtiniausias gyvenimo sąlygas. Tokios gali būti mokyklų sporto salės, dengti stadionai, maniežai, esamos ar dar tik statomos arenos, o trumpam laikui ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos specialiais civilinės saugos ženklais.
Pagal anksčiau galiojusių teisės aktų tvarką ir 2009 m. atliktą slėptuvių apskaitą šalyje buvo 924 slėptuvės, kurių įrengimo vietas žinojo tik atsakingos institucijos. Slėptuvės net nebuvo žymimos specialiais civilinės saugos ženklais. Tad šalia jų gyvenantys žmonės nežinojo, kur galėtų pasislėpti įvykus nelaimei.
2011 m. viduryje 30 proc. šalyje esančių slėptuvių jau buvo visiškai apleistos, prišiukšlintos ir neatitinkančios statybos techninių bei higienos normų reikalavimų, o 60 proc. slėptuvių ekstremaliosios situacijos atveju nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Šių apleistų ir neeksploatuojamų slėptuvių atstatymas, rekonstrukcija ir įrengimas, departamento teigimu, šalies mokesčių mokėtojams kainuotų milžiniškas lėšas, vertinamas ne viena dešimtimi milijonų litų. Pasikeitus teisinei tvarkai, panaikinta buvusių slėptuvių, kurios yra netinkamos, gyventojų kolektyvinės apsaugos funkcija ir joms netaikomi su civiline sauga susiję reikalavimai bei kiti apribojimai. Šių statinių savininkai gali juos naudoti savo ūkinėje veikloje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą10
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose5
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...