Kioskininkai apie užmojį naikinti jų darbovietes: tai peilis į nugarą

Daugiau nei du dešimtmečius iš pradžių klestėjęs, o dabar vegetuojantis kioskų verslas sostinės valdžios stumiamas į pražūtį. Kramtomoji guma, šokoladukai, plaukų segtukai, šampūnai, limonadai, kartais kojinės ir kitos panašios smulkmenos  – panašu, kad netrukus Vilniuje tokius daiktų galima bus nusipirkti tik parduotuvėse.

Nuo kitų metų balandžio visi Vilniaus kioskai turi būti nauji, pagaminti pagal konkursą nugalėjusių įmonių projektus.

Kioskininkai gūžčiojo pečiais

Senieji kioskai, pagal savivaldybės planą, turėtų išnykti iš Vilniaus. Dabar metalinių, konteinerius primenančių kioskų, vis dar gausu Antakalnio troleibusų žiede, Santariškėse prie Onkologijos instituto, pavienių kioskų yra likę ir kitose sostinės vietose.

Juose smulkieji verslininkai prekiauja maisto produktais, vaisiais, buities smulkmenomis, drabužiais, gėlėmis.

Išgirdę klausimus apie jų ateities planus, kai teks kraustytis į naujus kioskus, verslininkai suglumo.

„Mes nieko nežinome. Niekas mūsų dėl nieko neinformuoja. Nežinome nei kiek kainuos tie kioskai, nei kaip už juos reikės mokėti. O gal galima išsinuomoti?“, - klausė kioskininkai, dirbantys Santariškėse.

Jie pasakojo prieš kurį laiką sulaukę savivaldybės atstovo skambučio, kuris teiravosi, ar jie pirktų naujuosius kioskus.

„Tačiau tas paklausimas buvo toks grubus, įsakmus – tikrai ne klausimas“,  - kalbėjo kiosko darbuotoja.

Dienos uždarbis – 20 litų

„Mano labai maža apyvarta. Dirbu čia pusę metų, esu pensininkė. Tiesą pasakius net nesidomiu, kas čia su tais kioskai bus. Jeigu reiks, užsidarysiu. Man tikrai neapsimoka nieko pirkti, geriau tada sėdėsiu namie ir gausiu išmokas už „grupę“, - kalbėjo pusę metų kioske dirbanti Tatjana.

„Blogai, - paklausti, kaip vertina savivaldybės iniciatyvą sostinę papuošti naujais kioskais, sakė gėlių verslu užsiimantys Marija ir Ričardas. – Suprantama, kad norisi gražaus miesto, bet mūsų kioskas visai gražus, mes jį neseniai atnaujinome. Tad labai tikimės, kad dabartinės sutartys už kioskų žemę bus prailgintos ir toliau galėsime dirbti kaip dirbę.  Dabar tikrai netinkamas metas tokiems pirkiniams kaip kioskas – žmonės labai vargsta, krizė dar tęsiasi. Jeigu jau pavasarį nutrauks sutartis, tai teks eiti prie Seimo ir badauti. Na, o vėliau, gal ir pagalvosime, gal pirksime naują kioską, nes užsidaryti nenorime. Turime šiltnamius, savas gėles auginame, tad tęsime verslą“.

„Tai peilis į nugarą, - švelnių žodžių savivaldybės iniciatyvai neieškojo aštuonerius metus vaisius prie ligoninių Santariškėse pardavinėjanti Irina. – Juk atėjau čia dirbti ne dėl didelių pinigų, ne dėl to, kad šaunus darbas. Man, kaip inžinierei, tai tikrai nėra tai, ką norėčiau veikti. Bet atėjau, kad nors 20 litų užsidirbčiau – niekas juk jų neduos. Tiems, kas nenumano, galiu išduoti, kad per dieną parduodu prekių už maždaug 100 litų. Elektra už šviesą ir šildytuvą per dieną atsieina apie 12 litų. Reikia mokėti mokesčius valstybei už verslą, pirkti produktus  – tad lieka apie 20 litų. Niekaip neišeitų susitaupyti net pigiausiam kioskui. O kas pensininkei duos kreditą? Taip savivaldybė atima iš mūsų galimybę užsidirbti, mokėti mokesčius valstybei.“

Moteris piktinosi ir išimtimis stambiems verslininkams.

Jau pasklido žinia, kad buvę banko „Snoras“ kioskai dabar taps „Lietuvos pašto“ filialais. Greičiausiai neišnyks ir senieji „Lietuvos spaudos“ kioskai.

„O juk jie per dieną po 100 tūkst. litų suprekiauja“, - piktinosi moteris.

„Girdėjau, kad tie kioskai labai brangūs. Jeigu būtų už 15 tūkst. litų, tai gal ir išgalėtume pirkti pasiskolinę. Bet tiesiog neįsivaizduojame, ką daryti, kaip čia planuoti. Kur statys tuos kioskus? Teko girdėti, kad po žeme. Bet pažiūrėkite, kaip laikosi kioskininkai po Konstitucijos prospektu, Šeškinėje. Užsidaro visi. O mūsų ir taip apyvartos labai mažos. Štai vakar pardavėme tik kelnaites ir kojines – iš viso 16 litų. Balandis, gegužė, birželis – geriausias metas prekybai, tada parduodame prekių ir už 200 litų. Visa kita labai mažai“, - aiškino aštuonerius metus drabužiais kioske prekiaujančios Angelė ir Danutė.

Mažytis kioskas miesto pakraštyje – 10 tūkst. litų

Savivaldybė dar praeitų metų vasarį paviešino naujų kioskų vizualizacijas. Buvo teigiama, kad jie atsiras dar vasarą. Tačiau iki šiol naujų kioskų niekur nėra.

„Šiuo metu vis dar galioja senosios sutartys su kioskų savininkais, pagal kurias jie savo veiklą vykdo esamuose kioskuose. Kitų metų balandį šios sutartys baigsis. Planuojama, kad šios sutartys galės būti pratęstos, jeigu kioskų savininkai statysis naujojo pavyzdžio prekybos vietas“, - teigė Vytautas Grinius, Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius.

Kioskų gaminimo konkursą laimėjo trys įmonės: „Vizualinių komunikacijų studija“, „Ryterna“ ir „Aliuminio konstrukcijos“. Kioskų kainos priklausomai nuo atstumo iki miesto centro ir kiosko dydžio svyruos nuo 10 tūkst. iki 140 tūkst. litų.

Senuosiuos kioskus - į sodus sandėliukams

Mieste esantys kioskai yra privačių asmenų ar įmonių nuosavybė. „Pertvarkydami senus metalinius kioskus į naujo pavyzdžio, verslininkai kioskus turėtų įsigyti už savo lėšas“, - teigė savivaldybės atstovas.

V. Grinius dar balandį teigė, kad pats miestas planuoja įsigyti tris kioskus, vėliau juos išnuomoti, šalia jų įrengti dviračių nuomos punktus.  Dabar jis teigė, kad šiuos kioskus ketinama įsigyti artimiausiu metu - baigiami rengti visi tam reikalingi dokumentai.

Nors kioskininkai neįsivaizduoja, ką darys balandį, tačiau savivaldybės atstovai norintiems tęsti verslą siūlo pirkti naujuosius kioskus.

Paklaustas, kur kioskininkai dės savo senuosius kioskus, V. Grinius irgi turi pasiūlymą: „Asmenys, nukeliantys savo metalinius kioskus, juos priduoda į metalo supirktuves ar išsiveža  asmeninėms reikmėms, pavyzdžiui, į sodus ir naudoja kaip sandėliukus.“