Kas kaltas, kad senamiestyje trūksta konteinerių?

Senamiesčio gyventojai skundžiasi, kad valdžia ragina rūšiuoti atliekas, tačiau tinkamų sąlygų tam nesukuria – trūksta konteinerių, o ir alternatyvų neieškoma. Savivaldybė atkerta, kad dažnai patys gyventojai nenori konteinerių po savo langais.

„Prieš porą metų buvo atvežti konteineriai ir į mūsų kiemą. Du iš jų stovėjo šiek tiek nuošaliau, bet vis tiek prie pat namų. Pastovėjo savaitę ir dingo. Suprantu, kaip svarbu rūšiuoti, ir tai darau, tačiau gyvendama Palangos gatvėje maišus turiu nešti iki Reformatų skvero Pylimo gatvėje“, – piktinosi rūšiuoti buitines atliekas pasiryžusi jauna moteris Agnė.

Savivaldybė nepasirūpina

Kaip teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, už tai atsakinga miesto savivaldybė, kuriai skiriami pinigai, pasakyta, kokia turi būti viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga ir kas ją vykdo. Žmonės privalo rūšiuoti ir jiems turi būti suteikta galimybė tai daryti.

„Blogai, kad žmonės nežino ir jiems trūksta vietų, kur mesti atliekas. O jei trūksta konteinerių ar dėl kokių nors priežasčių jų negalima vienur ar kitur pastatyti, gal galima pastatyti kitų priemonių ar žmonėms pasiūlyti, atsižvelgiant į specifiką, pavyzdžiui, spalvotų maišų“, – aiškino skyriaus vadovė.

Didžiausia problema – vieta

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Grigonienė mano, kad didžiausia problema yra konteinerių vietos parinkimas. Pasak jos, rūšiavimo konteineriai turėtų būti šalia komunalinių, bet dažnai nėra techninių galimybių įrengti tokių aikštelių, nes senamiestyje maži kiemai, sunku privažiuoti ir prižiūrėti. Todėl jie dažniausiai statomi viešose vietose, kur didesnis gyventojų srautas.

Paklausta, kodėl alternatyva negalėtų tapti spalvoti maišai, kurie užimtų mažiau vietos kiemuose, pašnekovė atsakė, kad dabar galiojančiose Atliekų tvarkymo taisyklėse nenumatytas toks surinkimo būdas.

„Atliekų surinkėjai įpareigoti atliekas ir antrines žaliavas rinkti tam skirtais konteineriais. O savo iniciatyvos jie kol kas nerodo. Tačiau situacija gali pagerėti pasikeitus Pakuotės ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui, kuris įsigaliojo nuo sausio 1 d. Įsibėgėjus naujai tvarkai, visi atliekų turėtojai bus suinteresuoti surinkti kuo daugiau pakuočių ir kitų antrinių žaliavų, nes pasikeitė finansavimo tvarka“, – dėstė savivaldybės atstovė.

Konteinerių nori ne visi

V.Grigonienės teigimu, vieni gyventojai skundžiasi, kad trūksta konteinerių, o kiti konfliktuoja tarpusavyje, nes ne visi nori, kad konteineriai stovėtų arti namų. Sprendimas išvežti rūšiavimo konteinerius gali būti priimtas atsižvelgiant į daugumos namo gyventojų prašymą ir į tai, kad konteinerių vieta nepasiteisino (metama mažai antrinių žaliavų).

Ji užsiminė, kad svarstomos galimybės senamiestyje taikyti kitokias antrinių žaliavų surinkimo priemones (pavyzdžiui, apvažiuojant kiemus). Pasak pašnekovės, tikimasi, kad baigus rengti naujas Atliekų tvarkymo taisykles ši problema sumažės.

Kritika miesto valdžiai

Paklausta, kaip vertina dabartinę atliekų rūšiavimo padėtį mūsų šalyje, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė V.Karosienė sakė, kad visiems dar reikia pasitempti: tiek gyventojams, tiek savivaldybėms, kurios viską organizuoja.

„Nėra taip, kad vieni stengiasi, o kiti nedaro. Pirmiausia reikia gyventojui pasiūlyti priemonių, informuoti, ką ir kaip daryti, taikyti skatinančias ekonomines priemones bei skirti tam laiko, kad būtų suformuotas žmonių įprotis. Kitaip tariant, mes dar tik įsibėgėjame, pradedame. Tikimės, kad miesto savivaldybės darbas irgi pagerės“, – kalbėjo departamento vadovė.

Kad ir kokios teisybės būtų ieškoma, tiesa viena – norint viskas įmanoma. Kitos šalys atliekų rūšiavimo klausimą sprendžia ir taip: mieste vietoj vienos šiukšliadėžės prie suolelio stovi trys, kad žmonės galėtų atitinkamai mesti šiukšles. Savivaldybė sutinka, kad toks sumanymas aktualus, tačiau pas mus jis oficialiai svarstytas dar nebuvo.

„Negaliu dabar pasakyti, koks sprendimas būtų geriausias. Tai yra požiūrio klausimas, kalbu apie savivaldybę, – nori daryti, ar nenori. Jei nori, ieškosi sprendimų ir jų rasi. Nes tai jos uždavinys. Ir mums skauda dėl to, kad prastai vykdomos užduotys. Jokiu būdu negaliu kaltinti gyventojų, nes jie yra vartotojai. Jie turi padaryti vieną darbą – rūšiuoti, ir jiems tas darbas turi būti aiškiai įvardytas. Savivaldybėms leidžiame pasirinkti priemones: konteineris, maišas ar dar kas nors kita“, – sakė V.Karosienė.

 


 

Vilniaus mieste šiuo metu yra:

apie 950 komplektų antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių (varpelių), praeitais metais buvo pastatyta 200 komplektų.

apie 2554 šiukšliadėžes, per metus vidutiniškai pastatoma apie 130 vienetų.

apie 30 tūkst. įvairios talpos komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

 


 

Kaip rūšiuoti atliekas

Į popieriui skirtą konteinerį

MESTI:

laikraščius, žurnalas ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele);

lankstinukus, vokus, skrajutes, spaudos ir rašomąjį popierių, raštinės popierių, knygas be kietų viršelių;

kartonines, gofruoto kartono dėžes ir dėžutes, krepšius, lapus;

kraftpopierių;

pakavimo popierių.

NEMESTI:

pergamentinio popieriaus ir jo pakaitalo;

vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono;

PK su bitumu;

anglinio popieriaus ir kalkės;

drėgmei ir vandeniui atsparaus impregnuoto arba kreiduoto PK;

laminuoto popieriaus, padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu;

blizgančio popieriaus;

kortelių su magnetinėmis juostelėmis;

tapetų;

traškučių pakelių;

kalkinio popieriaus;

popierinių nosinių, servetėlių;

popierinių rankšluosčių;

riebalais sutepto popieriaus (picų dėžučių).

Į plastikui skirtą konteinerį

MESTI:

bet kokią gėrimų pakuotę;

plastikinę pakuotę, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ženklai;

plastikinius butelius (limonado, vandens, alaus, prieš metant, suspausti ir užsukti kamštelį);

„Tetrapak“ pakuotę (išlankstyti ir suspausti);

polietileno maišelius ir plėvelę;

padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno pakuotę (ją reikėtų išplauti);

konservų dėžutes;

gėrimų skardines;

aliuminio lėkštes ir kepimo skardas;

metalinius dangtelius, dėžutes;

visas kitas buityje susidarančias metalinės pakuotės atliekas.

NEMESTI:

tepalo bakelių;

plastikinės, metalinės taros nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių;

riebalais ar aliejumi užterštų pakuočių (aliejaus buteliai, riebalais užteršti jogurto, margarino, grietinės indeliai);

aerozolio flakonų.

Į stiklui skirtą konteinerį

MESTI:

butelius;

stiklainius;

nereikalingus stiklo indus;

stiklo duženas.

Stiklo tarą išplauti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

NEMESTI:

porceliano duženų;

keramikos šukių;

veidrodžių;

elektros lempučių;

dažais ar tepalais užterštos taros;

ampulių, stiklinių vaistų buteliukų;

armuotojo stiklo ir stiklo lakštų;

automobilių langų stiklų;

krištolo.


Šiame straipsnyje: konteineriaisenamiestisatliekos

NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
KRATC yra liberastų sukurpta šiukšlių mafijos AFERA!. Ieškokite daugiau info FB grupėje KRATC-AFERA

straipsnio autorei

straipsnio autorei portretas
kodel nebuvo kreiptasi informacijos i seniunija ,kuri turi rupintis siuo klausimu.Butu susidurusi su ignoruojanciu prasymus ar pastabas poziuriu

Kazys

Kazys portretas
Senamiesčio gyventojai skundžiasi, kad nėra atliekų rūšiavimo konteinerių, o štai Šilainių gyventojai susiduria su kita problema: - konteineriai yra, tačiau atliekos išvežamos taip retai, kad gyventojai krauna rūšiuotas atliekas šalia konteinerių. Tačiau kaip žinia - šalia konteinerių esančių antrinių atliekų išvežėjai nesurenka, palieka. Tad natūraliai kyla klausimas - ar tikslinga statyti tokios mažos talpos konteinerius, jei jie ištuštinami itin retai?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių