J. Vaitkus: „Sprendimas dėl naujos kadencijos ateis natūraliai“

„Nesijaučiu, kad per šiuos penkerius metus būčiau labai pakenkęs teatrui“, - juokavo režisierius Jonas Vaitkus, pristatydamas savo pastarųjų penkerių metų darbus Lietuvos rusų dramos teatre.

Režisierius sakė dar negalvojęs apie naujai skelbsimą konkursą eiti teatro vadovo pareigas. Esą dar yra laiko pagalvoti apie tai, o sprendimas „ateis savaime, organiškai“. „Pažiūrėsiu, kaip pats jausiuosi, kaip jausis teatro kolektyvas“, - sakė teatro vadovas.

J. Vaitkus, baigiantis jo, kaip teatro vadovo, kadencijai, sakė išsitraukęs prieš penkerius metus paties rašytą darbų programą ir įvertinęs, kad įvykdė viską, kas pažadėta ir kas priklauso nuo paties teatro.

„Kas priklauso ne nuo teatro? Tai autorinių sutarčių sistemos įvedimas, kokios norėčiau, ir scenos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybės. Teatrams verkiant trūksta profesionalių grimuotojų, režisierių asistentų ir kitų“, - sakė režisierius.

J. Vaitkus vardijo, kad per vadovavimo teatrui laikotarpį iš esmės įvykdė svarbiausius išsikeltus uždavinius: priėmė nuolatiniam darbui du režisierius, kurie nuolat padeda statant spektaklius; surinko rusų dramos aktorių kursą, kuris šiemet baigia Lietuvos muzikos ir teatro akademiją; ištraukė teatrą iš vienatvės ir atsiskyrimo – jis dalyvauja festivaliuose, daugiau lankomas ir nerusakalbių žmonių.

„Žinoma, reikia šiuos darbus tęsti: dirbti su jaunaisiais aktoriais, toliau formuoti repertuarą, galvoti apie naujus pastatymus keliomis kalbomis (dabar toks jau yra vienas – „Stebuklinga kreidelė“, - sakė J. Vaitkus.

Teatro vadovas pažymėjo, kad pasiekta ir itin teatrui reikšmingų tikslų: su Kultūros ministerija galiausiai pavyko sutarti dėl lėšų pastato fasado sutvarkymui, dviejų naujų žmonių atėjimui į teatrą, paramos keturiems naujiems spektakliams, ir, jeigu viskas bus gerai – viso teatro rekonstrukcijai.

„Visus reikalingus raštus, prašymus teikėme Arūnui Gelūnui, buvusiajam kultūros ministrui, o juos patvirtino jau naujieji valdantieji. Rekonstrukcijai gali reikėti iki 50 mln. Litų. Svarbu, kad jis išliktų toks, koks yra, - pripažino J. Vaitkus.

Rugsėjo mėnesį, prieš prasidedant šiam teatrų sezonui, „Vilniaus diena“ jau domėjosi, kokia yra Rusų dramos padėtis ir lūkesčiai. Nuo tada iki dabar teatro fasadas praeivių dėmesį patraukia plakatu, keliančiu ir šypseną, ir liūdesį. „Man 100 metų. Jaučiuosi kaip dviejų dešimčių – atrodau kaip kelių šimtų... Tikiuosi, sulauksiu rekonstrukcijos“, – rašoma plakate.

Lietuvos rusų dramos teatro Inžinerinio-techninio aprūpinimo ir ūkio skyriaus vadovas Vaidas Cicėnas tuomet pasakojo, kad teatre iki šiol būdavo atliekami tik būtiniausi kosmetiniai remontai ir dažniausiai teatro lėšomis, t. y. iš specialiosios programos lėšų. „Kalbant apie pastarąjį remontą, prieš trejus metus pagal programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ gavome apie 300 tūkst. litų teatro pastatui pritaikyti neįgaliesiems: buvo sutvarkytas įėjimas, kad neįgalieji turėtų galimybę patekti į patį pastatą, pirmame aukšte įrengtas tualetas, aptvarkyta fojė. Bet, kalbant apskritai, nuo pastato eksploatacijos pradžios – 1913 m. spalio – šiose patalpose kapitalinis remontas taip ir nebuvo atliktas“, – sakė V. Cicėnas.

Jo teigimu, 2012 m. buvo įvertinta teatro pastato būklė ir konstatuota, kad būtina kuo skubiau pradėti kapitalinį jo remontą. Pagrindinės opios vietos – stogas, perdangos ir inžineriniai tinklai. „Apskritai rekonstrukcija apima viską: pradedant nuo pamatų, baigiant stogu. Tai yra ne tik fasadinė dalis, bet ir elektros, vandens, šildymo tinklai, vėdinimo sistema, o kur pati scena, jos įranga, žiūrovų dalis ir taip toliau. Pastatas kapitališkai neremontuotas 100 metų: jame iki šiol, nuo pastatymo, išlikę originalūs langai, inžinerija, scenos įrenginiai“, – rugsėjo mėnesį „Vilniaus dienai“ pasakojo V. Cicėnas.