Eurokomisaras: Baltijos šalys – sėkmės istorija

Už vystymąsi atsakingas eurokomisaras Andris Piebalgas sako, kad Baltijos šalys gali būti vadinamos sėkmės istorija Europos Sąjungoje (ES), nes dėl jų vykdytos politikos krizės metu ekonominė padėtis akivaizdžiai pagerėjo.

Vilniuje duodamas interviu BNS Latvijos deleguotas Europos Komisijos narys sakė, kad ES parama Rytų partnerystės šalims neturėtų mažėti. A.Piebalgas pripažino, kad norėtų sulaukti didesnio Baltijos šalių indėlio, tačiau pabrėžė, kad Lietuva kol kas besivystančias šalis remia daugiau nei Estija ir Latvija.

Eurokomisaras taip pat paragino Afganistaną aktyviau kovoti su korupcija, kad ES galėtų padidinti paramą šiai valstybei, iš kurios iki 2014 metų pabaigos išvyks didžioji dalis NATO vadovaujamos tarptautinės operacijos pajėgų.

- Konferencijoje Vilniuje daugiausia dėmesio skiriama ES paramai Rytų partnerystės šalims. Ar ši parama gali augti? Ar esama tiesioginio ryšio tarp skiriamų pinigų ir demokratijos bei teisinės valstybės būklės?

- Pradėkime nuo pirmosios dalies. Kitai finansinei perspektyvai mes prašome 17 proc. augimo ES išorės politikai. Bet dabar, vykstant diskusijoms, negaliu tvirtinti, kad pasiūlymas bus priimtas. Mano prielaida, kad Rytų partnerystei skiriamų pinigų nesumažės.

Mūsų koncepcija kaimyninių šalių atžvilgiu - „daugiau už daugiau“. Parama didėja tokioms šalims kaip Moldova ar Gruzija. Tokioms valstybėms kaip Baltarusija, atsižvelgiant į politinę situaciją, išlaidų vystymuisi beveik nebuvo, išskyrus labai ribotą paramą pilietinei visuomenei.

- Ar Gruzijos parlamento rinkimų rezultatai gali paveikti ES paramą šiai valstybei?

- Ne, nes rinkimai buvo demokratiški. Mačiau, kad buvo pranešta apie tvarkos pažeidimus, bet ne tokio masto, kad kiltų abejonės dėl demokratinio valstybės pasirinkimo. Taigi mūsų įsipareigojimai Gruzijai nesikeis, nepaisant to, kas suformuos vyriausybę, nes ši vyriausybė išrinkta demokratiniuose rinkimuose.

- Ar Baltarusija sulauktų daugiau paramos, jei Aleksandro Lukašenkos režimas žengtų žingsnių demokratijos link?

- Nesiimčiau spėlioti, ar jis žengs didesnės demokratijos link. Matome, kaip jis valdo, demokratijai daug vietos ten nėra. Taigi manau, kad kitame etape remsime pilietinės visuomenės organizacijas, ir pačią pilietinę visuomenę. Nemanau, kad galėsime vykdyti bendras programas su vyriausybe.

Šiuo klausimu nespekuliuosiu. Mūsų argumentas Baltarusijai - žingsnių demokratijos link nusipelno Baltarusijos žmonės. Šis argumentas ir išliks. Tai nesusiję su tuo, esą „jei pasikeis, bus daugiau pinigų“.

- Kokį poveikį ES paramai turėjo ekonominė krizė, kurios metu kai kurios šalys ėmėsi taupymo politikos, apribojo išlaidas?

- Nevienodą. Skirtingos šalys elgėsi skirtingai. Iš esmės mūsų parama vystymuisi 2011 metais buvo daugmaž tokia pati kaip 2010-aisiais. Tai nėra tai, ko mes tikimės, nes ES yra įsipareigojusi iki 2015 metų pasiekti 0,7 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį. Dabar rodiklis yra 0,42. Jungtinė Karalystė, Suomija ir Vokietija paramą didino. Bet ji sumažėjo tokiose šalyse kaip Ispanija ir Graikija.

Tikiuosi, kad artėjant 2015 metams daugybė šalių dės pastangas vykdyti pažadą, o ES parama vystymuisi išaugs. Tačiau jai augant, taip pat bus reikalaujama aiškiai matomų rezultatų.

- Ar esate patenkintas Baltijos šalių skiriama parama?

- Ne. Kol kas geriausiai atrodo Lietuva, skirianti 0,13 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Bet tai vis dar mažiau nei turėtų būti šiuo etapu. Iki 2015 metų Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pasiekti 0,33 proc. rodiklį. Kita vertus, šalys pradėjo nuo labai žemo lygio, ir vis geriau suprantama, kodėl tai turi būti daroma. Mano gimtoji šalis Latvija 2011 metų biudžete numatė daugiau lėšų nei 2010-aisiais. Taigi dinamika yra pozityvi, bet norėčiau, kad ši dinamika būtų greitesnė.

- NATO pajėgoms ruošiantis palikti Afganistaną, nerimaujama, kad padėtis vėl gali tapti labai nestabili. Ar augs ES parama šiai valstybei?

- Dabar per metus ES išleidžia apie 100 milijonų eurų, paramą didiname iki 200 mln. eurų. Esminis iššūkis - ir dėl to sutarta Tokijo konferencijoje - yra abipusė atskaitomybė. Mes norėtume dirbti kartu su Afganistano vyriausybe. Labai tikėtumėmės, kad Afganistano valdžia turėtų patikimą mechanizmą kovoti su korupcija. Esant įtarimų korupcija, labai sudėtinga nukreipti paramą vystymuisi per vyriausybę, nes visi iškart ima įtarinėti, kad pinigai bus nukreipti netinkamai. Manau, kad ir mes, ir Afganistano valdžia dar turi laiko imtis priemonių, kad tarptautinė bendrija galėtų pasitikėti vyriausybe.

- Lietuvos pareigūnai sako skatinantys didinti ES paramą politinėms partijoms besivystančiose šalyse. Ką jūs manote apie šią iniciatyvą?

- Parama politinėms partijoms yra labai kebli. Kartais jos pakeičia pažiūras ir iš atvirų visuomenei partijų tampa kraštutinių pažiūrų partijomis. Tai sukelia sunkumų ES, nes neturime labai daug patirties. Sprendimai turi būti priimami labai atsargiai, nes suteikus paramą kai kurioms partijoms, kurios vėliau tampa ksenofobinėmis arba kraštutinėmis nacionalistinėmis partijoms, galima prarasti visuomenės paramą vystymuisi apskritai. Manau, užtruks šiek tiek laiko, kol rasime geriausią būdą paremti politinius procesus.

Bet mes sukūrėme naują koncepciją - Europos demokratijos fondą, ši iniciatyva pradėta per Lenkijos pirmininkavimą ES. Su šiuo fondu žengiami didelį žingsnį paramos politinėms partijoms link. Iki šiol nebuvo nieko panašaus.

- Paskutinis klausimas, tiesiogiai nesusijęs su jūsų pareigomis Europos Komisijoje. Kaip jūs vertinate Baltijos šalių patirtį ir pastangas įveikti ekonomikos krizę? Ar sutinkate su kai kurių apžvalgininkų nuomone, kad tai gali būti pavyzdinis modelis visai ES?

- Labai sudėtinga pasakyti, kas yra pavyzdinis modelis. Bet pavyzdinis modelis buvo tai, kad politinės partijos parlamente beveik pasiekė konsensusą, kokių priemonių imtis dėl krizės. Pavyzdžiui, Latvijoje, ir opozicinės partijos balsavo už nepopuliarias priemones, nors galėjo elgtis populistiškai ir sakyti - „mes žinome geriau, tiesiog duokite mums valdžią“. Jos to nedarė.

Galime užduoti klausimą - ar makroekonominiai skaičiai pasikeitė po krizės? Taip, jie aiškiai pagerėjo. Taigi Baltijos šalys yra sėkmės istorija. Ar tai pavyzdinis modelis Graikijai? Na, tai kitas regionas, todėl gal nereikia iškart aklai kopijuoti.

Nesakau, kad Baltijos šalys yra tobulos. Bet tai, ką jos padarė, įkvepia - ne dėl proceso, bet dėl pasiektų rezultatų.