Ekstremalaus vairavimo aikštelė gali likti tuščia

Slidūs, šlapi keliai, duobės, netikėti posūkiai ir reali grėsmė atsidurti pakelės griovyje. Su tokiomis pavojingomis situacijomis anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas vairuotojas. Kaip elgtis, kai mašina nevaldomai slysta ar vidury gatvės ima suktis lyg vilkelis, tik teoriškai paaiškinama vairavimo mokyklose. Įgūdžiai, deja, įgyjami per patirtį. Kuri laimės atveju vairuotojui kainuoja tik išgąstį, ne sveikatą ar gyvybę.

Patirtis tampa lemiama

Praktinė pažintis su netikėta kliūtimi kelyje nemažai daliai vairuotojų tampa pirma ir paskutinė. Vienose valstybėse įveikti netikėtas kliūtis kelyje vairuotojai mokomi iš anksto, dar prieš laikant vairavimo egzaminą. Lietuvoje ekstremalaus praktinio vairavimo aikštelė dar tik pradedama projektuoti. Be to, kol kas neaišku, kas ir kada galės joje mokytis vairuoti.

Iš viso Lietuvoje artimiausiu metu bus pradėtos statyti keturios tokios aikštelės: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Vilniečiams aikštelė atsiras netoli Tarandės gyvenvietės ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos sovietmečiu veikusio autodromo vietoje.

Pastarosios aikštelės projekto vadovė Snieguolė Jaruševičienė papasakojo, kad realūs statybos darbai greičiausiai prasidės kitais metais rudeniop. „Tokia aikštelė planuota jau seniai, prieš penkerius šešerius metus, tuomet, kai atsirado ES reikalavimas rengti vilkikų vairuotojus vairuoti ir ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau Lietuvoje šio įstatymo galiojimas vis buvo atidedamas, o aikštelės taip ir neatsirado“, – dėstė S. Jaruševičienė.

Imituoja realią situaciją

Ekstremalaus praktinio vairavimo aikštelėje bus sumontuota speciali platforma, kuria važiuodamas vairuotojas galės išbandyti ypatumus, susidarančius važiuojant pavojingomis sąlygomis. Speciali plokštė ir vanduo leis patekti į padėtį, su kuria susiduriame rudenį ar žiemą – esant slidžiam ar drėgnam keliui.
Be to, šalia aikštelės bus sukurta ir kita mokyti reikalinga infrastruktūra – įrengta mokymo klasė, gedimo ir vairavimo simuliatoriai.

„Tokioje aikštelėje sudaromos visos sąlygos, kokios yra kelyje. Ekstremaliu vairavimu to galbūt net nelabai galima vadinti, nes tai nebus lenktynių trasa, ten net nebus kur įsibėgėti. Veikimo principas bus toks – automobilis važiuos 50–60 kilometrų per valandą greičiu ir kuriuo nors momentu sujudės plokštė, automobilis pateks ant paviršiaus su vandeniu ir jį užneš“, – aikštelės veikimo principą atskleidė S.Jaruševičienė.

Naudotis galės visi

Aikštelės projektuotojai kol kas negalėjo tiksliai pasakyti, kas ir kaip galės naudotis aikštele. Savaitraščio žiniomis, aikštelė bus mokama. Be to, ją įrengti su visa infrastruktūra atsieis 16 mln. litų, kurie vargu ar atsipirks per visus 20 veikimo metų, kurie numatyti projekte.

S.Jaruševičienė kol kas negalėjo įvardyti tikslios naudojimosi aikštele kainos, tačiau pabrėžė, kad pavieniai vairuotojai negalės naudotis aikštelės teikiamomis paslaugomis.

„Tam bus sukurtos atskiros programos ir, žinoma, tai kainuos, nes aikštelė negalės būti nuostolinga. Aktualiausia tai turbūt vilkikų vairuotojams, nes yra ES reikalavimai vairuotojus apmokyti vairuoti ekstremaliomis sąlygomis ir per porą metų jie tikrai turės įsigalioti Lietuvoje. Tačiau aikštelė bus tinkama visų kategorijų vairuotojams“, – teigė pašnekovė.

Kaimynai aikštelių pasistatė

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius teigė palaikantis praktinio mokymo centro atsiradimo Lietuvoje projektą. Pasak pašnekovo, idėja steigti tokį centrą seniai tvyrojo ore ir buvo vertinama teigiamai, tačiau, kaip ir bet koks rimtas projektas, jis sukėlė nemažai papildomų klausimų.

„Mes visuomet buvome tik už, tačiau yra kitų – organizacinių – klausimų. Tai rimtos investicijos, visuomet reikia pagalvoti, kiek tai kainuos. Aišku, jeigu tai smarkiai nepabrangins paslaugos, bus gerai, bet ar taip bus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Pašnekovo žiniomis, panašių vairavimo aikštelių yra bemaž visose Europos valstybėse, taip pat ir pas kaimynus – lenkus bei latvius. „Tai nepigūs sprendimai, tačiau pas kaimynus tų aikštelių yra ir net mūsų vairuotojai naudojasi jomis, kai reikia pasimokyti“, – dėstė pašnekovas.

Siūlo kompensacijų mechanizmą

G. Vincevičiaus manymu, vien aikštelė, kurioje vairuotojai galėtų praktikuotis vairuoti ekstremaliomis sąlygomis, problemos neišspręstų. Jau šiuo metu parengti C kategorijos vairuotoją kainuoja 1500 litų, o tai dažnam žmogui per didelė suma.

„Jeigu prie esamų kursų prisidėtų ir vairavimas ekstremalaus vairavimo aikštelėje, kaina dar labiau padidėtų. Tai automatiškai reikštų, kad dar mažiau žmonių ryžtųsi įgyti vilkiko vairuotojo specialybę. Be to, nemanau, kad reikėtų apmokyti papildomai patirties jau turinčius vairuotojus. Ne visai prasminga mokyti žmogų, kuris per savo vairavimo praktiką greičiausiai ne kartą kelyje slydo ar buvo susidūręs su kitomis kliūtimis“, – dėstė pašnekovas.

Prieš kurdama tokias aikšteles, Lietuva, pasak pašnekovo, turėtų pasirūpinti tinkama įstatymine baze. Atitinkamai pertvarkius sistemą, Lietuvos vežėjų sritis atgimtų ir pasiūlytų tūkstančius naujų darbo vietų.
„Turėtų būti numatytas kompensacinis mechanizmas, tiksliau sakant, rengimo kainos ir kokybės balansas. Manau, būtent dėl to, kad tokio balanso rasti nepavyko, tie centrai ir neatsirado prieš ketverius penkerius metus“, – dėstė pašnekovas.

Netolimoje ateityje pritrūksime vairuotojų

Šiuo metu vidutinis Lietuvoje dirbančių vilkikų vairuotojų amžius bemaž 50 metų. Tai, pasak G. Vincevičiaus, – kritinė riba. Ir artimiausiu metu Lietuvoje gali prireikti tūkstančių naujų darbuotojų, kurių, jeigu niekas nesikeis, teks ieškoti užsienyje.

„Lietuvos transporto pramonė yra išsivysčiusi ir jau dabar galėtumėme pasiūlyti 2–3 tūkst. darbo vietų mūsų vairuotojams. Tačiau jų nėra ir tas vietas užima kaimynai: baltarusiai, lenkai“, – kalbėjo pašnekovas.
Situaciją, anot „Linavos“ atstovo, galėtų pakeisti švietimo reforma, kai dalis moksleivių C kategorijos vairuotojo pažymėjimą galėtų įgyti jau mokykloje.

„Ypač aktualu, kad tokia sistema atgimtų kaimuose ir kur masiškai emigruoja jaunimas, kur nėra ką veikti. Tokia galimybė padėtų žmonėms užsidirbti, atgaivintų kaimą ir Lietuvos transporto rinką“, – kalbėjo pašnekovas.

S.Brundza: geriausios aikštelės – integruotos

Prieš kelerius metus apie ekstremalaus vairavimo aikštelės kūrimą svajojo ir garsus lenktynininkas bei verslininkas Stasys Brundza. Tiesa, tuomet jam tai nepavyko, tačiau entuziazmo vyriškis neprarado.

S. Brundzos nuomone, aikštelė, kurioje galima imituoti ekstremalias situacijas, tiesiog būtina siekiant išvengti didelio nelaimių kelyje skaičiaus. Lenktynininkas tikino pats ne kartą lankęsis Vyriausybėje ir bandęs įtikinti susisiekimo ministrą, kad tokios aikštelės Lietuvai labai reikia.

„Vairuotojams tai naudinga patirtis, nes žmogus išmoksta suvaldyti automobilį. Mane visada nelabai maloniai nuteikdavo Susisiekimo ministerijos pozicija, esą vairuotojas pavažinėja, yra drausmingas ir jam jau nieko nenutiks. Taip nėra. Gali būti pats drausmingiausias vairuotojas pasaulyje, bet jeigu jis niekad nebuvo susidūręs su kliūtimi kelyje – drausmingumas nepadės“, – dėstė S. Brundza.

Pasak lenktynininko, neretai problema kelyje, su kuria vairuotojas susiduria pirmąsyk, tampa jam paskutinė. „Kelias būna slidus, jame pilna gyvūnų. Dabar net žmonių, prisnūdusių ant asfalto, pasitaiko. Pervažiuodamas tokį ne tik kitą žmogų nužudysi, bet ir pats gali žūti, nes nežinosi, kaip suvaldyti automobilį“, – aiškino pašnekovas.

Kai kuriose Europos valstybėse, pasak S. Brundzos, į vairavimo kursų programą įeina privalomas mokymas ekstremalaus vairavimo aikštelėse. Vairuoti ekstremaliomis sąlygomis prašoma ir per vairavimo egzaminą.

„Liuksemburgas, Austrija to reikalauja. Pats esu buvęs tokiose centruose Vokietijoje. Jų yra visur“, – teigė garsus lenktynininkas.

Dažniausiai tokios aikštelės būna statomos šalia lenktynių trasų, nors nieko bendra su ekstremaliu vairavimu ar važiavimu dideliu greičiu jos neturi.

„Europoje susiklosčiusi tokia tradicija. Mes taip pat norėjome daryti Trakuose šalia lenktynių trasos tokią aikštelę, bet nepavyko. O šiaip, manau, tokias aikšteles reikia kurti šalia jau esamos infrastruktūros. Pavyzdžiui, Lietuvoje, jeigu jos aktualiausios vilkikų vairuotojams, geriausia kurti prie logistikos centrų“, – apibendrino S. Brundza.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klausimas

klausimas portretas
o kodel tai, kas skirta uztikrinti zmoniu sauguma, butinai turi atsipirkti?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių