Vilniuje pusė tūkstančio žymiausių pasaulio ekonomikos ekspertų ir verslo atstovų svarstė, kaip išbristi iš krizės, kovoti su dideliu nedarbu, mažinti biudžeto deficitą. Kad Lietuva ir toliau mėgautųsi ūkio augimu, atsakomybė, pasak jų, teks būsimai valdžiai.
Sostinėje viešintys žymiausi pasaulio ekonomistai sako, kad Lietuva vis dar mėgaujasi ūkio augimu. Tokį scenarijų, jei padėtis staiga nepablogės, kai kurie numato ir kitais metais, tačiau svarbu, kad naujoji valdžia vykdytų tinkamą politiką: tęstų fiskalinę konsolidaciją, kurią nutraukus esą grįžtumėme į blogiausius laikus, taip pat didintų šalies patrauklumą investuotojams.
„Toliau reikia mažinti biurokratiją, korupciją, nedidinti mokesčių, kad per ilgą laiką pritrauktumėte kuo daugiau investuotojų. Tada – orientuotis į švietimo sistemą. Tegul jaunimas važiuoja, pavyzdžiui, į Daniją mokytis, bet reikia daryti taip, kad jis norėtų grįžti ir savo žinias realizuoti Lietuvoje“, – teigė „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas.
Šiandien, pasak jo, didžiausia problema Lietuvoje – didelis nedarbas.
„Per pastaruosius metus daugybė lietuvių nukentėjo dėl smarkiai sumažėjusių atlyginimų ir prarasto darbo. Jie sako, kad tai nesąžininga, ir iš tiesų – tai nesąžininga. Tačiau jei bus nuspręsta didinti minimalų užmokestį, žemos kvalifikacijos žmonės visiškai praras darbus. Vienintelė išeitis jiems bus emigruoti. Minimalaus užmokesčio didinimas tik augintų nedarbą, o šiuo atveju jis yra tai, su kuo mes pirmiausia turime kovoti. Atlyginimą reikia didinti dėl didėjančio produktyvumo“, – mano L. Christensenas.
Apie vyriausybės skolinimąsi ir išlaidas ekonomistų nuomonės išsiskyrė. Vyriausiasis Nomuros tyrimų instituto Japonijoje ekonomistas Richardas Koo tikino, kad valstybė neturi bijoti skolintis. Pasak jo, tai esą vienintelis kelias įveikti recesiją ir padėti privačiam sektoriui atsigauti. Ekspertas iš Italijos Fabio Mucci dėstė priešingą nuomonę ir išskyrė tris pagrindines sritis, į kurias, jo nuomone, turėtų orientuotis visos Baltijos šalys.
„Pirmiausia, tai produktyvumo didinimas tam, kad būtų sustiprintas šalies konkurencingumas. Antras labai svarbus dalykas – ekonomikos diversifikavimas. Lyginant Lietuvos padėtį su Latvija arba Estija, labai svarbus pramonės vaidmuo. Pramonės ir prekybos sektoriaus vaidmenį reikia toliau didinti, o verslas turėtų skirti daugiau dėmesio didesnėms rinkoms, tokioms kaip Turkijos, Rusijos arba Lenkijos“, – dėstė „UniCredit” grupės vyriausiasis ekonomistas F. Mucci.
Finansų ministerijos prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas kitąmet turėtų didėti 3 proc., laukiama ir 3 proc. infliacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie Seimo kanapių entuziastai rengia Kanapių kultūros dieną5
Penktadienį prie Seimo kanapių entuziastai rengia Kanapių kultūros dieną. ...
-
Iš Vilniaus skraidysiantys turkai padvigubins gabenamų krovinių skaičių
Jau greitai iš Lietuvos skraidinamų krovinių kiekis išaugs dvigubai, o prekių pervežimas tarp Baltijos regiono ir Azijos šalių taps dar spartesnis. ...
-
Vilniaus centre atsivėrė įgriuva, ribojamas eismas
Vilniaus centre, Konstitucijos prospekte, ketvirtadienio pavakarę atsivėrė įgriuva. ...
-
Teismas leido tęsti Nacionalinio stadiono konkursą4
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį leido tęsti Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą. ...
-
S. Skvernelis žada saugoti bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą5
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį apsilankė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje ir sudalyvavo Izraelio nepriklausomybės 70-mečio minėjime. ...
-
Didžiulis skirtumas: Vilniuje – ir geriausios, ir blogiausios mokyklos
Mitas, kad geriausios mokyklos - vien didžiuosiuose miestuose, o maža kaimo mokykla - būtinai prasta, teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. ...
-
Paaiškėjo, kada sostinėje duris atvers MO muziejus
Vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“ statomas Modernaus meno centras arba MO muziejus duris atvers spalio 18-ąją. ...
-
Komisija siūlo nukelti P. Cvirkos paminklą Vilniaus centre9
Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo vaidmens įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. ...
-
Televizijos bokšto rekonstrukcija gali kainuoti maždaug 12 mln. eurų
Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcija gali kainuoti apie 12 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. ...
-
Genocido aukų muziejus pervadintas į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų2
Buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje įsikūręs Genocido aukų muziejus pervadintas į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. ...