Ekonomistai: vykdant tinkamą politiką, Lietuvos ūkis augs ir kitąmet

Vilniuje pusė tūkstančio žymiausių pasaulio ekonomikos ekspertų ir verslo atstovų  svarstė, kaip išbristi iš krizės, kovoti su dideliu nedarbu, mažinti biudžeto deficitą. Kad Lietuva ir toliau mėgautųsi ūkio augimu, atsakomybė, pasak jų, teks būsimai valdžiai.

Sostinėje viešintys žymiausi pasaulio ekonomistai sako, kad Lietuva vis dar mėgaujasi ūkio augimu. Tokį scenarijų, jei padėtis staiga nepablogės, kai kurie numato ir kitais metais, tačiau svarbu, kad naujoji valdžia vykdytų tinkamą politiką: tęstų fiskalinę konsolidaciją, kurią nutraukus esą grįžtumėme į blogiausius laikus, taip pat didintų šalies patrauklumą investuotojams.

„Toliau reikia mažinti biurokratiją, korupciją, nedidinti mokesčių, kad per ilgą laiką pritrauktumėte kuo daugiau investuotojų. Tada – orientuotis į švietimo sistemą. Tegul jaunimas važiuoja, pavyzdžiui, į Daniją mokytis, bet reikia daryti taip, kad jis norėtų grįžti ir savo žinias realizuoti Lietuvoje“, – teigė „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas.

Šiandien, pasak jo, didžiausia problema Lietuvoje – didelis nedarbas.

„Per pastaruosius metus daugybė lietuvių nukentėjo dėl smarkiai sumažėjusių atlyginimų ir prarasto darbo. Jie sako, kad tai nesąžininga, ir iš tiesų – tai nesąžininga. Tačiau jei bus nuspręsta didinti minimalų užmokestį, žemos kvalifikacijos žmonės visiškai praras darbus. Vienintelė išeitis jiems bus emigruoti. Minimalaus užmokesčio didinimas tik augintų nedarbą, o šiuo atveju jis yra tai, su kuo mes pirmiausia turime kovoti. Atlyginimą reikia didinti dėl didėjančio produktyvumo“, – mano L. Christensenas.

Apie vyriausybės skolinimąsi ir išlaidas ekonomistų nuomonės išsiskyrė. Vyriausiasis Nomuros tyrimų instituto Japonijoje ekonomistas Richardas Koo tikino, kad valstybė neturi bijoti skolintis. Pasak jo, tai esą vienintelis kelias įveikti recesiją ir padėti privačiam sektoriui atsigauti. Ekspertas iš Italijos Fabio Mucci dėstė priešingą nuomonę ir išskyrė tris pagrindines sritis, į kurias, jo nuomone, turėtų orientuotis visos Baltijos šalys.

„Pirmiausia, tai produktyvumo didinimas tam, kad būtų sustiprintas šalies konkurencingumas. Antras labai svarbus dalykas – ekonomikos diversifikavimas. Lyginant Lietuvos padėtį su Latvija arba Estija, labai svarbus pramonės vaidmuo. Pramonės ir prekybos sektoriaus vaidmenį reikia toliau didinti, o verslas turėtų skirti daugiau dėmesio didesnėms rinkoms, tokioms kaip Turkijos, Rusijos arba Lenkijos“, – dėstė „UniCredit” grupės vyriausiasis ekonomistas F. Mucci.

Finansų ministerijos prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas kitąmet turėtų didėti 3 proc., laukiama ir 3 proc. infliacijos.